Liberalei Aušrinei Armonaitei šis susitikimas pasirodė įtartinas. „Kaip jaustis šimtams tūkstančių Lietuvos šeimų, prisimenančių žiaurią, kupiną baimės ir melo 1991-ųjų sausio savaitę? Nesuprantu tokio žingsnio, manau, tai neapgalvota klaida, tam tikra prasme tai mūsų išdavystė. Sutinku, kalbėtis tikrai reikia. Tačiau galbūt buvo galima rasti laiką susitikimui BET KURIĄ kitą savaitę metuose?“, - socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Seimo narė.
"Geranoriška ir nuspėjama" - Štai tokį Lietuvos portretą po pokalbio su Seimo pirmininku nutapė Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas. Nė žodžiu apie rusų nenorą bendradarbiauti Sausio 13-osios byloje ar karą Ukrainoje neužsiminęs diplomatas Lietuvai tik perdavė Maskvos poziciją - arba bendradarbiaukime arba apsieisime be jūsų.
Su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu susitikusiam Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Udalcovui nepatogūs klausimai apie kaimyninės šalies nenorą bendradarbiauti Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylose, karą Ukrainoje, nuolatines avarijas Astrave statomoje atominėje elektrinėje. Visgi diplomatas po valandą trukusio uždaro pokalbio vadovavosi rusiška retorika ir žiniasklaidai prakalbo tik apie pašlijusių dvišalių santykių gerinimą.
„Nelabai suprantu, kas čia vyksta“
Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas sako, kad visų pirma reikia dėmesį atkreipti į Seimo pirmininko kanceliarijos komunikacijos trūkumą. „Atsiribokime nuo to, kokiu laiku vyko susitikimas.
Pirmas dalykas, kurį aš norėčiau labai stipriai užakcentuoti, šitas Seimas ir šita Seimo vadovybė su tokia komunikacija, t.y. nepaaiškindami apie ką susitikimas, nepateikdami daugiau jokių duomenų, nepaaiškindami, kokie yra tolimesni planai, jie patys pasikars ant savo veiksmų, vienareikšmiškai. Prieš sausio 13 dieną susiderinti su Rusija, kuri yra Tarybų sąjungos teisių perėmėja, derinti santykius, tam reikia pakankamai stipraus pagrindo ir stipraus komunikacinio paaiškinimo“, - sako A. Katauskas.
Arijui Katauskui situacija iki šiol nėra iki galo aiški. „Tai mano nuomone dabartinėje situacijoje, yra keletas esminių komunikacinių klaidų. Ir visos tos kalbos, kurios buvo kabinamos šiai pozicijai su Rusija, Putinu ir Kremliumi, jos įgauna daugiau pagrindimo. Jeigu toks tikslas ir yra Seimo pirmininko, tada jis tai pasiekė, nes kitu atveju aš nelabai suprantu, kas čia vyksta iš tikrųjų. Kaip pilietis net, ne komunikacijos žmogus“, - situaciją vertina pašnekovas.
Burbulo pūsti visai nereikia?
Seimo pirmininko vyresnioji patarėja Dalia Vencevičienė sako, kad burbulo pūsti visai nereikia, nes susitikimai yra planuojami iš anksto. „Viskas labai paprasta, žurnalistai neklausė Seimo pirmininko nuomonės, jie pasikalbino tik ambasadorių. Apgailestaujame, kad buvo išpūstas reikalas ten, kur jo visai nereikėjo pūsti. Nes susitikimai su ambasadoriais pradedami derinti nuo pareigūno paskyrimo dienos. Ir visi ambasadoriai, kurie reziduoja Lietuvoje, jie išreiškė norą, ir tokie susitikimai yra įtraukiami į darbotvarkę. Tai šią savaitę yra susitikimai suplanuoti su Baltarusija, Rusija, Vokietija“, - sako Dalia Vencevičienė.
Seimo pirmininko vyresnioji patarėja Dalia Vencevičienė taip pat priminė, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nepamiršo Rusijos ambasadoriui išreikšti pozicijos dėl Lietuviai opių istorinių klausimų. O Rusijos atveju, kad šią savaitę įvyko šis susitikimas, tai iš dalies ir gerai yra, nes Seimo pirmininkas iškėlė Sausio 13 ir Medininkų žudynių klausimą. Tai buvo dar kartą Rusijai priminta, kad jie bendradarbiautų su mūsų teisėsauga ir talkintų šios bylos nagrinėjime.
Politikas bijo kitų Seimo narių pareiškimų?
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas įžvelgė ir dar vieną probleminę sritį – neįtikėtinai greitas laikas, per kurį buvo sudaryta tarpparlamentinė darbo su Rusijos federacija grupė. „Mes dabar matome labai įdomią komunikacinę erdvę - matėme trumpą pranešimą iš vakaro, kad toks susitikimas bus, šiek tiek naujienose buvo bandymų paaiškinti. Ir kitą dieną įvyksta susitikimas, ko mes faktiškai nieko neiškomunikuojam, o Rusijos pusė iškomunikuoja, kad yra suderinta gerinti santykius. Ir netgi jau yra sudaryta darbo grupė. Kai tuo tarpu Rusijoje analogiška darbo grupė bus sudaryta per kelias savaites, ar mėnesį“, - sako Arijus Katauskas.
Šios grupės narys konservatorius Kęstutis Masiulis sako, kad jam nėra aišku, kodėl burbulas yra pučiamas. Anot jo, negalima nutraukti diplomatinių santykių su šia šalimi, negalima apsimesti, kad jie tiesiog nebeegzistuoja.
Pats Kęstutis Masiulis, aiškindamas, kodėl yra šios grupės narys, atsako, kad bando išsaugoti teisingą parlamentinės nuomonės atstovavimą. „Įsirašiau į grupę, esu politikas su savo nuomone, tai tą ir darysiu. Tokia grupė visą laiką egzistavo, nebuvo kadencijos be tokios grupės. Tai ir klausiu, ar gerai, kad tokie žmonės kaip Vinkus, Skardžius, Gražulis ir panašiai, dalyvauja. Nes jei vyksta susitikimai, tai su tokiais žmonėmis grupėje, gali vos ne meilės romanai vykti. Tai mano nuomone, turi būti atstovaujamas šalies požiūris, tas tikrasis“, - aiškina konservatorius.
Tačiau Seimo narys neprieštarauja, kad susidariusi situacija yra dviprasmiška. „Šitam visam kontekste, koks jis dabar yra, prieš istorinį paminėjimą, tai dviprasmiškai atrodo tokios grupės. Dalyvavimas ir net kūrimas tokios grupės. Bet kita vertus, jei jau tokia grupė egzistuoja, tai lyg ir norėtųsi emociškai, kad tokios grupės nebūtų ir niekas joje nedalyvautų. Bet jei tokia grupė sukuriama, tai ar reikėtų daryti taip, kad toje grupėje būtų tik tie žmonės, kad jei tos grupės formate įvyktų kokie nors tarptautiniai kontaktai, tai šnekėtų tik tais žmonės, kaip Vinkus, kurie matyt niekados jokio aštresnio žodžio nepasakys“, - klausia Kęstutis Masiulis.
