Rusijoje gyvenusi Z. Uspaskich ne kartą lankėsi Lietuvoje. 2009 metais ji buvo atvykusi į V. Uspaskichas 50 metų jubiliejaus šventę Kėdainiuose. V. Uspaskichas ne kartą ragino savo mamą atsikraustyti gyventi į Lietuvą, tačiau ji nusprendė likti gyventi savo gimtajame tremtinių miestelyje Urdomoje, esančiame Archangelsko srityje.
„Mano mama sudegino komjaunimo bilietą ir šiame „kurorte“ gyvena iki šiol. Šiandien tą miestelį vadina savo kurortu, nes aš ten pasistengiau sukurti kuo daugiau patogumų, net „jūrą“, – anksčiau apie savo mama pasakojo V. Uspaskichas.
„Dažniausiai vaikui namą stato tėvai, o man pasisekė suręsti namą savo mamai. Kaip sako rusų patarlė, nebūtų buvę laimės, bet nelaimė padėjo. Mūsų namas sudegė, deja, jame sudegė ir mano brolis. Dabar mama gyvena rąstiniame name, kurį pastačiau pagal savo paties sukurtą projektą“, – pasakojo Seimo narys.
„Gaila, kad sūnus gyvena taip toli, tačiau džiaugiuosi, kad labai rūpinasi manimi. Man labai svarbu, kad jis atvažiuoja ir nepamiršo savo gimtinės – pastatė cerkvę, organizuoja renginius, visaip padeda bendruomenei“, – yra pasakiusi Z. Uspaskich.
Su mama vaikystėje gyveno sunkiai
V. Uspaskichas prisimena sunkų gyvenimą su mama Urdomoje. „Pinigų trūkdavo visada, mama buvo paprasta darbuotoja. Jos darbas — paruošti mišką — buvo labai sunkus, viską reikėjo nešti ant savo pečių. Visada stebėdavausi, kaip moteris gali nešioti tokio svorio rąstus. Tai kartais teko išgyventi nemažai sunkumų. Kartais po dvi ar tris dienas ant stalo nebūdavo ir džiovintos duonos riekės”, – prisimena V. Uspaskichas.
„Auginome ožkas, vištas, triušius, žiemą juos laikėme namuose, kad nesušaltų. Taip ir gyvenome. Tikrai galvoje neįstrigo, kad tai būtų buvę didžiausi trūkumai”, – prisimena jis.
V. Uspaskichas tvirtina, kad visada padėdavo savo mamai: „Buvau pavyzdingas, iš visų brolių daugiausia jaudinausi dėl šeimos ūkio ir jame tvarkiausi. Nuo kokių šešerių metų ėmiau keltis anksti, nes reikėdavo du kilometrus bėgti ir atnešti į namus pieno.”
V. Uspaskichas pakeitė mamos miestelio veidą
V. Uspaskichas stengėsi kiek įmanoma palengvinti gyvenimą Urdomoje tiek savo mamai, tiek ir kitiems vietiniams gyventojams. Miestelyje V. Uspaskichas pastatė viešbutį, restoraną, parduotuvę, paklojo pirmą asfaltą.
„Iš tiesų esu laimingas žmogus, nes Dievas ir likimas suteikė galimybę gimtinėje pastatyti ne tik namą. Mano pastatyta bažnyčia vienintelė iš Archangelsko srityje per 1 000 metų pastatytų bažnyčių buvo pašventinta paties Šventojo Tėvo“, – pasakoja V. Uspaskichas.
