Rusijos vadovams ir toliau priekaištaujant dėl tariamo Antrojo pasaulinio karo istorijos falsifikavimo, Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas sako tikįs, jog bendras istorijos supratimas yra įmanomas, bet tam reikia laiko ir kantrybės.
Tai V.Ušackas sakė BNS komentuodamas netylančius prieštaringus pareiškimus dėl gegužės 9-osios, kurią Rusija šeštadienį, kaip ir kasmet, iškilmingai mini kaip pergalės prieš nacizmą dieną, o Lietuva sieja su sovietinės okupacijos pradžia.
„Manau, kad bendras (istorijos - BNS) supratimas ateis su laiku. Bet kuriai tautai sunkiausia yra įvertinti skaudžiausius istorijos puslapius“, - sakė V.Ušackas. Anot užsienio reikalų ministro, istorija turi būti vertinama vengiant nereikalingų emocijų.
„Tikiuosi, kad dvasiškai ramiai, neemocingai mes galėsime vieną dieną kartu su Rusijos žmonėmis įvertinti tai, ką padarė Sovietų Sąjunga ir komunizmas Rusijos piliečiams, ką padarė stalinizmas Lietuvos ir kitų tautų atstovams per tuos gūdžius ir sunkius stalinizmo metus“, - sakė V.Ušackas.
Gegužės 9-osios išvakarėse Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas užsipuolė tariamai dažnėjančius bandymus falsifikuoti Antrojo pasaulinio karo istoriją, ir sakė, kad jo šalies didvyriškumu tame kare nereiktų abejoti. Pastaraisiais metais Kremlių piktino karo metų pasipriešinimo sovietams judėjimų aukštinimas Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltijos valstybėse ar sovietinių skulptūrų perkėlimas.
BNS paklaustas, kada galima tikėtis bendro istorijos įvertinimo, V.Ušackas pripažino, kad laukiant tos dienos reikia kantrybės.
„Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Todėl reikia apsiginkluoti kantrybe ir nuoseklumu bei normaliu dialogu, nuomonių pasikeitimu ir tos atmosferos sukūrimu, kuris įgalintų mus ne tik įgyvendinti konkrečius projektus, turinčius ekonominę naudą, bet taip pat įvertinti tuos skaudžius istorijos puslapius, kuriuos būtina atversti bei kritiškai vertinti, o reikalui esant ir pasmerkti, kad kitą puslapį galėtume rašyti kartu drauge be jokių įtarimų ar baimių“, - sakė užsienio reikalų ministras.
V.Ušacko tvirtinimu, pirmuosius teigiamus ženklus rodo ir Rusijos ambasados Lietuvoje sprendimas Antrąjį pasaulinį karą paminėti ne tik gegužės 9 dieną, bet ir gegužės 8-ąją, kaip tai daro visa Europa, bei surengti pamaldas, kuriose prisimintas visų karo aukų atminimas.
Vis dėlto ne visi ženklai rodo, kad Maskva yra linkusi iš esmės keisti požiūrį į istorijos vertinimą. Rusijoje, kuri dabar oficialiai nepripažįsta, kad Baltijos šalys buvo okupuotos Sovietų Sąjungos, šiuo metu svarstoma prieštaringai vertinama iniciatyva kriminalizuoti „nacizmo reabilitavimą“ ir numatyti baudžiamąją atsakomybę už mėginimus „antihitlerinės koalicijos dalyvių veiksmus vadinti nusikalstamais“.
Rusija, kurios vis kategoriškesnis elgesys valdant D.Medvedevui ir jo pirmtakui Vladimirui Putinui pastaraisiais metais kėlė nerimą Vakarams, šiemet Pergalės dieną vėl švęs dideliu kariniu paradu Raudonojoje aikštėje.
Pergalės dienos paradai, kurie Sovietų Sąjungos laikais būdavo rengiami kasmet ir kurių metu sostinės centre būdavo demonstruojamos raketos, galinčios nešti branduolinius užtaisus, pernai V.Putino įsakymu buvo atgaivinti.
Šį šeštadienį kariniuose paraduose, skirtuose 64-osioms vadinamosios Pergalės dienos metinėms, Rusijoje turėtų dalyvauti daugiau kaip 26 tūkst. karių.
1945 metų gegužės 9-ąją Vokietijai Berlyne pasirašius kapituliacijos aktą Europoje baigėsi Antrasis pasaulinis karas.
