Kai kurių mūsų mokyklų klasėse jau sėdi nuo Vladimiro Putino sukelto karo Ukrainoje pabėgę vaikai. Kol kas jie dar tik apsipranta su nauja aplinka, stengiasi susitaikyti su skaudžia realybe. Juos priėmusių mokyklų vadovai sako, kad iš norinčių į mokyklas patekti ukrainiečių formuojasi eilės.
Į mokyklą – eilės
Į Kauno Aleksandro Puškino gimnaziją antradienį atėjo 38 ukrainiečių vaikai. Antradienio duomenimis, mokykloje mokosi apie 180 ukrainiečių vaikų, iš viso mokykloje yra apie 1,3 tūkst. moksleivių. Mokykla dar galėtų priimti apie 160 vaikų, tačiau kai kuriose klasėse, pavyzdžiui, trečiokų, vietų jau nebėra.
Kaip sako mokyklos direktorius Erikas Griškevičius, dar laukia ilga eilė norinčių užsirašyti į mokyklą. Vadovas vardija, kad mokyklą lanko apie 30 tautybių vaikai, tad mokykla jau turi užsitarnavusi savo vardą. Be to, mokykloje padaugėjus ukrainiečių vaikų, dirbti su užsieniečiais pedagogams nebus naujiena.
Vis dėlto tam tikrų iššūkių kils. Į mokyklą atėjus daugiau moksleivių, reikės užtikrinti sklandų ugdymo procesą. E. Griškevičius sako, kad gali imti trūkti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.
„Pagal mūsų įstaigos specifiką, jei klasėje yra virš 20 vaikų, jei atvažiuoja 5 ukrainiečiai, juos mokyti geriau atskirai.Todėl gali pritrūkti mokytojų. Praeis banga ir žiūrėsime, kaip skirstyti, kaip perdaryti tvarkaraštį“, – tv3.lt sako E. Griškevičius.
Susikalbėti su ukrainiečiais vaikais mokyklos specialistams pavyksta. Mokykla jau turi patirties dirbant ir su ukrainiečiais. Dar neramumų 2014-aisiais metu į mokyklą buvo atvykę mokytis ukrainiečiai. Prieš prasidedant karui mokykloje mokėsi 79 ukrainiečiai.
„Nuo 2014 m. vertinome, kad per savaitę atvažiuoja vienas iš Ukrainos“, – teigia E.Griškevičius.
Daugiausia vaikų atvyksta iš Kyjivo, Charkivo, Mykolajivo, Zaporižės, Odesos. Mokyklos direktorius pastebi, kad geografija plečiasi. Dalis atvykusių vaikų į Lietuvą pateko su tėvais, dalį čia atsivežė broliai, seserys arba giminaičiai.
„Didžioji dalis su mamomis, nes tėvų neišleidžia“, – pastebi E. Griškevičius.
Dalis vaikų išsižada rusų kalbos
Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos klasėse antradienį mokėsi 9 ukrainiečiai vaikai. Mokyklos direktorius Rimantas Remeika pasakoja, kad ukrainiečių mokykla galimai priims ir daugiau. Mokykla planuotų į kiekvieną klasę priimti po vieną ar du vaikus.
Jei vaikų atvyks daugiau, planuojama jungti klases ir dirbti salėje. Jei neužteks ir to sprendimo, kaip sako direktorius, pedagogai yra pasiruošę dirbti ir antrą pamainą, mokyti vaikus ir po pietų.
Svarstoma, kad į mokyklą gali tekti priimti dirbti papildomų žmonių. Šiuo metu vyksta mokytojų ir kitų specialistų, savanorių registracija.
Mokykloje taip pat pradėjo dirbti ukrainietė psichologė. Ji padeda į mokyklą atėjusiems ukrainiečių vaikams integruotis ir apsiprasti, specializuojasi pagalbos nuo karo nukentėjusių vaikų sferoje.
R. Remeika sako, kad ukrainiečių vaikus šiuo metu mokytojai moko tų dalykų, kurie yra įdomūs jiems. Spausti vaikus ir mokyti juos lietuvių kalbos ugdymo įstaiga neketina.
„Dabar mes pradedame su vaikais dirbti pusiau žaidimo būdu, pradedame dirbti su tais dalykais, kurių vaikai nori ir mokėsi. Geografija, biologija, kas atitinka mūsų klasių programas, matematika, piešimas, kūno kultūra, užsienio kalbas. Kitų dalykų pamokose, pavyzdžiui, lietuvių kalba, mes jiems leidžiame klausytis lietuvių kalbos įrašo, muzikos, kad girdėtų, kaip skamba.
Kai kita klasė mokosi dalyvius, padalyvius ir t.t. Laikui bėgant, kai vaikai adaptuosis, mes juos aprūpinsime skaitmenine įranga, planšetėmis, ir kartu su grupe savanorių ir pedagogais iš Ukrainos, kai bus lietuvių pamoka, arba tiesiogiai jus jungsime į grupes, arba per nuotolį mokysime ukrainiečių kalbos“, – tv3.lt sako R. Remeika.
Šiuo metu susikalbėti su ukrainiečių vaikais mokytojams pavyksta. Vyresni vaikai puikiai kalba angliškai, o jaunesni rusiškai. Direktoriaus vertinimu, Lietuvos mokyklos šiuo metu turėtų siekti padėti ukrainiečių vaikams išsaugoti savo identitetą ir neversti jų perimti lietuviškų papročių.
Atvyksta tragiško likimo žmonių
Į Vilniaus kunigaikščio Gedimino gimnaziją atvykę ukrainiečiai vaikai – daugiausia su mamomis. Mokyklos direktorius sako net neklausęs, kur liko jų tėvai, tačiau savaime suprantama, kad jie liko ginti tėvynės.
„Praktiškai paskutinė stotelė yra Kyjivas. Ta moteris, kuri yra psichologė ir moko vokiečių kalbos – tragiško likimo žmogus. Ji 2014 m. bėgo iš Luhansko iki Donbaso. Iš ten pabėgo į Kijevą, o dabar… Tiesiog tragiška asmenybė. Vaikai daugiausia yra iš Kyjivo. Šiandien priėmėme tris mažiukus iš kaimo prie Zaporižės“, – teigia R. Remeika.
Jis priduria, kad yra ir moksleivių, kurie nuo karo turėjo bėgti dar 2014 m. bei dabar.
Mokyklų direktoriai sako, kad su kiekvienu vaiku yra kalbamasi. Pavyzdžiui, Kauno A. Puškino gimnazijoje kiekvienai šeimai ar globėjams paaiškinama, kad vaikas mokyklose gali valgyti nemokamai, taip pat, kad pavežėjimas į mokyklą jam yra nemokamas. Specialistai bendrauja ir su vaiku, ir su jo tėvais ar globėjais ir vertina, ar vaikui yra reikalinga psichologinė ar kita pagalba.
Kurį laiką vaikai šioje mokykloje bus po savotišku padidinamuoju stiklu.
„Šiandien gali atrodyti, kad vaikui viskas gerai, o praeis kelios dienos ir kažkas pasireikš. Norime, kad mokytojai, klasės auklėtojai stebėtų. Tai kompleksinis darbas, negali pasakyti, kad per vieną dieną kažkas išlenda“, – kalba E. Griškevičius.
Mokyklos direktorius pastebi, kad Rusijai užpuolus Ukrainą visuomenė ypatingai susivienijo.
„Šiandien darželio grupėje vienas tėvelis klausė, ar nereikia drabužių, ar turime vaikams, kuriuos priėmėme. Mes priimame vaikus nuo vienerių metų. Turime du tokius vaikus – vienerių ir trijų metų. Sako: tai atnešiu “, – džiaugiasi E. Griškevičius.
Mokyklos direktorius mano, kad ukrainiečių vaikų nereikia primygtinai mokyti lietuvių kalbos. Jo vertinimu, jeigu jiems ateityje reikės integruotis į Lietuvą, kalbą jie išmoks patys.
Šiugždinienė: mokyklos pasiryžusios priimti 30 tūkst. vaikų
Švietimo mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį dėkojo ukrainiečius priimančioms bendruomenėms.
„Nuo pat Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios ruošiamės priimti karo pabėgėlius ir visiems vaikams suteikti galimybę mokytis mūsų mokyklose. Mūsų šalis pasiryžusi šiems vaikams ir jų šeimoms tapti antrais jų namais. Daugumą tų, kurie atvyksta į Lietuvą, namų jau nebeturi. Mokyklos yra pasiruošusios priimti iki 30 tūkstančių vaikų.
Mokyklos turi įvairių galimybių, taip pat ir padedant savivaldybėse veikiančioms pedagoginėms psichologinėms tarnyboms ar švietimo pagalbos tarnyboms, pasirūpinti sklandžia vaikų adaptacija. Nesiekiame, kad nuo pirmos dienos mokyklos slenkstį peržengę vaikai būtų mokomi lietuvių kalbos ar kitų dalykų“, – socialiniuose tinkluose rašė ministrė.
Pasak jos, atvykę vaikai turi gauti emocinę paramą, jaustis saugūs ir priimami. Ugdymas yra kur kas platesnė sąvoka už žinių suteikimą.
„Mokyklos laisvos spręsti, kaip organizuoti vaikų ugdymą. Mūsų mokytojai yra nuostabūs žmonės, jie moka rūpintis vaikais. Daugiau pasitikėkime mokytojais. Daugybė jų jau priėmė ukrainiečius į savo namus.
Mokytojai kartu su švietimo pagalbos specialistais gali įvertinti, koks ugdymo kelias bus geriausias atvykusiam vaikui: ar jam geriau mokytis vienoje klasėse su bendraamžiais, ar atskirai tik lietuvių kalbos, ir kiek turėtų trukti adaptacijos laikotarpis.
Neprivaloma vaikų iš karto mokyti lietuvių kalbos. Bet tai yra pačių vaikų interesas. Daug ukrainiečių čia liks ilgesniam laikui, taps mūsų kaimynais, vaikų bendraklasiais, bendradarbiais. Todėl lietuvių kalba jiems bus reikalinga.
Dalis ukrainiečių norės mokytis rusiškai, turime ir tokių galimybių, tačiau apsisprendusiems likti Lietuvoje rekomenduosime mokytis lietuvių kalbos.
Dalis vaikų ir jų šeimų po karo norės grįžti namo, bet kol kas niekas nežino, kada karas baigsis ir ar jie turės kur grįžti. Todėl turime padaryti viską, kad atvykę iš Ukrainos vaikai kuo lengviau integruotųsi į mūsų visuomenę, gautų savalaikę pagalbą ir reikiamą ugdymą – ne pagal vieną visiems vienodą schemą, o atsižvelgiant į kiekvieno situaciją“, – rašo ministrė.
J. Šiugždinienė teigia, kad mokytojams yra organizuojami specialūs seminarai, teikiamos Vilniaus lietuvių namų pedagogų, turinčių ilgametės patirties dirbti su iš užsienio atvykusiais mokiniais, konsultacijos.
„Mes rengiamės priimti į savo mokyklas ir ukrainiečių mokytojus. Dauguma jų atvyksta be išsilavinimo dokumentų, jie nemoka lietuviškai, tačiau gali padėti ukrainiečių vaikams pamažu įsijungti į mokymo procesą.
Ačiū visiems, kurie padeda ir siūlo konstruktyvią pagalbą.
Visi kartu pasieksime, kad ukrainiečių vaikams Lietuvoje bus gera, o mokyklose juos pasitiks su šypsenomis ir reikalinga pagalba“, – rašo J. Šiugždinienė.