„Reikia pasakyti, kad pasirengimas yra nuolatinis procesas. Nebus tokia diena, kad sakytume, kad, štai, mes visi pasiruošę“, – spaudos konferencijoje kalbėjo vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Savivaldybės nėra gerai pasiruošusios
Ministrės teigimu, atsakingos institucijos nuolat kalba apie reikalingų apsaugos priemonių, medžiagų rezervą, kurios gali pasenti ir, kurioms, anot ministrės, reikia nuolatinio atnaujinimo.
„Kalbame ir apie technologinius sprendimus, kurių atsiranda vis geresnių, kalbant apie žvalgybą, apie stebėseną radiacijos“, – sakė R. Tamašunienė.
Jos teigimu, valstybės institucijos turi įvertinti galima grėsmę, suvokti savo indėlį ir suprasti, kaip jos turėtų būti pasirengusios galimai Astravo AE avarijai.
„Kalbant apie savivaldybes, tai administraciniai vienetai, kurie yra arčiausiai žmonių. Tai, kad žmonės žinotų, kaip pasielgti. Mes visada kalbame apie blogiausia, bet net, jei nutiktų mažas incidentas, gyventojai turi žinoti, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, kad nekiltų panikos“, – teigė R. Tamašunienė.
Pasak jos, savivaldybių laukia didelis darbas informuoti gyventojus galimos avarijos atveju, kaip, esant reikalui, evakuotis. Visgi, nors savivaldybės ir yra pirmosios institucijos, kurios turėtų padėti gyventojams nelaimės atveju, R. Tamašunienės teigimu, su jų pasirengimu ir kyla daugiausiai problemų.
„Savivaldybės nežino, kiek priplanuoti, kokia apimtimi, kokių konkrečiai priemonių. Kas nori autobusą pirkti, kas nori dar kažkokių priemonių. Sakykime, paviršutiniškai vertiname tai, ką turime. Turime ir mokyklinius autobusus, turime ir statinius, kuriuos galime, esant reikalui, apdangstyti langus, duris, ten saugiai kažkurį laiką palikti žmones. Tų galimybių yra daug daugiau“, – tvirtino ministrė.
Pasak R. Tamašunienės, geriausiai pasirengusios yra arčiausiai su Baltarusija esančios savivaldybės, tačiau ir joms reikėtų pasitempti informuojant žmones. Ministrės teigimu, nors jodo tabletės šių savivaldybių gyventojams išdalintos, trūksta informavimo, ką ir kada su jomis daryti.
R. Tamašunienė kritiškai įvertino ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės gyventojams nėra išdalintos jodo tabletės, o tai lemia nesusitarimas tarp sostinės valdžios ir Sveikatos apsaugos ministerijos.
„Vertinu kaip neatsakingą elgesį, tai nėra kažkoks pasipuikavimo objektas. <...> Jei yra bendras sprendimas valstybės, <...> tai reikia atlikti tai, kas privaloma atlikti.“, – kalbėjo ji.
R. Tamašunienė situaciją lygino su pasirengimu koronaviruso pandemijai. Pasak jos, kai realiai nesusiduriama su grėsme, svarstoma, kad galima rengtis savarankiškai. Ministrės nuomone, Astravo AE avarijos iššūkiams reikia rengtis bendrai, valstybės mastu, o pasiūlymus, pavyzdžiui, iš savivaldybių, centrinė valdžia visada priima.
„Visada ruošiamės blogiausiam, o geresnį scenarijų visada galėsime įgyvendinti“, – tvirtino ministrė.
Pakoregavo blogiausią scenarijų
Radiacinės saugos centras parengė analizę, koks blogiausias scenarijus gali ištikti Lietuvą Astravo AE avarijos atveju. Tokia analizė atlikta ir 2018 m.
„To vieno blogiausio scenarijaus negali būti“, – sakė laikinoji Radiacinės saugos centro vadovė Ramunė Marija Stasiūnaitienė.
Jos teigimu, lyginant su 2018 m. atlikta analize, šį kartą buvo pakeista viena sąlyga – jei avarijos metu vėjo greitis būtų 4-5 m/s. 2018 m. specialistai vertino, jei vėjo greitis būtų bene dvigubai didesnis.
„Tai parodė, kad radioaktyvusis debesis, slinkdamas tuo greičiu per visą Lietuvą, jis slenka lėčiau ir žmonės patiria daug didesnę apšvitą nei vėjo greičiui esant didesniam“, – kalbėjo R. Stasiūnaitienė.
Pats nepalankiausias scenarijus, anot specialistės, yra, jei avarijos metu vėjas nuo Astravo AE pūstų link Lietuvos.
„Analizė parodė, kad tiek 2019 m., tiek šių metų pirmam pusmetyje, maždaug 40 proc. atvejų vėjas nuo Astravo AE pučia link Lietuvos. <...> Todėl, bet kuriuo atveju, tai Lietuvos teritoriją paliestų“, – tikino specialistė.
Pasak jos, esant lėtesniam vėjui, avarijos sukelta žala būtų keturis kartus didesnė, jei Lietuva nesiimtų jokių veiksmų. Kitaip tariant, esant greitesniam vėjui, radiacijos žala praktiškai nepadarytų jokio poveikio sveikatai.
Specialistės teigimu, avarijos atveju padidėtų ne tik gyventojų rizika susirgti onkologinėmis ligomis, bet ir grėsmė žmonių psichologinei sveikatai. Tą, anot R. Stasiūnaitienės, parodo ir koronaviruso pandemija, kai žmonės dėl tvyrančios nežinios jautė daug nerimo.
R. Stasiūnaitienė tikino, kad rengiantis galimoms avarijoms, Lietuva prieš kelis metus išplėtė tinklą išankstinio perdavimo stočių, kurios fiksuoja bet kokį jonizuojančios spinduliuotės fono padidėjimą. Šis stočių tinklas sutankintas ties siena su Baltarusija.
„Negaliu kalbėti apie savivaldybes, <...> tačiau valstybės institucijos 70-80 proc. pasirengusios“, – apie šalies pasirengimą Astravo AE avarijai kalbėjo R. Stasiūnaitienė.
Jos teigimu analizė taip pat parodė, kad Vyriausybės nutarimu patvirtintas gyventojų apsaugos branduolinės avarijos planas yra geras, nustatyti tinkami sprendimai, ką daryti žmonėms, gyvenantiems 30 kilometrų atstumu nuo Astravo AE, o ką daryti žmonėms, gyvenantiems 100 kilometrų atstumu. Jos teigimu, šis planas buvo parengtas dar 2005 m., galvojant apie galimą avariją Ignalinos AE, o pakeistas 2018 m., jau turint omenyje Astravo AE.
Kaip elgtis Astravo AE avarijos atveju, galite sužinoti čia.
Baltarusija skelbia, kad Astravo AE pirmąjį reaktorių prie šalies energetikos sistemos prijungti planuoja šių metų ketvirtą ketvirtį, o visa galia jis turėtų pradėti veikti 2021-ųjų vasarį.
Lietuva yra didžiausia Astravo AE kritikė. Anot jos, Baltarusija branduolinę elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus stato nepaisydama saugumo reikalavimų. Baltarusija atmeta šiuos priekaištus.
