Tiesa, kas mėnesį gaunantieji valstybines pensijas sako, kad jos tėra simbolinė dovanėlė, o ne pensija.
Pensininkai Zita ir Kęstutis Mačiuliai dienas savo namuose leidžia vieni. Tačiau nuotraukų albumai išduoda – per šventes čia suguža pilnas kambarys žmonių. Pora išaugino net šešis vaikus.
„Buvo laikas, kai vos galą su galu sudurdavom. Bet stengėmės su vyru nedejuoti, nesistengti tėvams pasakyti. Bandėm suktis patys, nes tai mūsų šeima, mūsų reikalai, mūsų bėdos, mūsų džiaugsmai. Visko buvo, bet kai viskas praėję – labai džiaugiamės“, – sako 6 vaikų mama Zita, dabar jau pensininkė.
„Kai pagalvoju, gal tada iš mūsų daug kas juokėsi. Taip jaučiu, pašaipą turėjo – penki vaikai, šeši, ką jie čia. O dabar gal net pavydi", – sako 6 vaikų tėvas Kęstutis Mačiulis.
Vyriausiajam vilniečių sūnui jau 40, jauniausiai dukrai – 24. Pagal Lietuvos įstatymus, daugiau kaip penkis vaikus dorai išauklėjusiems tėvams priklauso valstybinė pensija. Taigi, ją gauna ir ponia Zita.
„116 eurų. Žinot, priedas, aišku, ačiū, labai gerai“, – sakė pensininkė.
Visgi paklausta, ar jaučiasi valstybės pagerbta, 64-erių moteris nėra tikra.
„Kaip visi sako – pensininkai turi senti oriai. Jei čia oriai… Nėra taip. Vien į teatrą nueit norisi“, – svarstė ji.
Vyras juokauja – vaikus augino abu, tačiau valstybinė pensija tik viena.
„Man dar duotų tiek pat, tikrai būčiau patenkintas“, – kalbėjo vyras.
Valstybines pensijas mūsų šalyje iš viso gauna daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Daugiau kaip 60 procentų tokių pensijų gavėjų yra nukentėjusieji per okupacijas, tremtiniai, politiniai kaliniai. Tiesa, išmokos jiems mažiausios – 60 eurų.
Antrojo laipsnio valstybines pensijas – 116 eurų – dar gali gauti olimpinių žaidynių prizininkai, garbės donorai.
Pirmojo laipsnio valstybinė pensija didesnė ir siekia 232 eurus. Ji skiriama buvusiems aukščiausiems valstybės vadovams ir pareigūnams, teisėjams, prokurorams, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams.
Dar yra valstybinės rentos olimpiniams čempionams – jos siekia apie 1 200 eurų.
Na, o didžiausia suma kas mėnesį skiriama Nepriklausomybės akto signatarams. Rentos dydis – beveik 1 300 eurų. Beje, vieni pinigus gauna jau sulaukę pensinio amžiaus, kiti – ir jaunesni. Valdžia susizgribo, kad tokia įvairovė neužtikrina socialinio teisingumo.
„Ji yra pakankamai diversifikuota, iškreipta, trūksta joje teisingumo, kurio mes visi norime“, – kalbėjo viceministrė Eglė Radišauskienė. Anksčiausiai valstybines pensijas gali gauti statutiniai pareigūnai, pavyzdžiui, ugniagesiai, ištarnavę bent 20 metų. Profsąjungos pirmininkas Saulius Džiautas į pensiją išėjo po 25-erių metų tarnybos ir gauna 235 eurų pensiją.
„Jeigu niekur nedirbčiau, dar man pridėtų 150 eurų, tačiau jei tik kur nors įsidarbinu, netenku to priedo. Bet, žinote, už 235 eurus tikrai nepragyvensi, todėl vėl dirbu ugniagesiu“, – sakė ugniagesių atstovas Saulius Džiautas.
Žmonių gyvybes iki šiol gelbėjantis vyras sako, kad tokia sistema neteisinga. Pareigūnai ir kariai dėl valstybinių pensijų esą įsprausti į kampą. Jei kolegoms algos pastaraisiais metais didėjo, esą turėtų didėti ir pensijos.
„Jeigu pareigūnai uždirbo 15 proc. daugiau, tai gal pareigūnams, kariams bent 10 proc. galėtume pakelti pensijas? Ir indeksuoti nuo infliacijos“, – svarsto jis.
Pagalbos kuriant planus, kaip pertvarkyti sistemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kreipėsi į Estijos mokslininkus. Atlikę analizę, šie patvirtina, kad dabartinė tvarka socialiai neteisinga.
„Sudėtinga objektyviai pagrįsti tokį skirtingą valstybinių pensijų skyrimą įvairioms visuomenės grupėms“, – komentavo ekspertas Lauri Leppikas.
Tiesa, apie pertvarką kalbama toli gražu ne pirmą kartą, tačiau pasiūlymai vis nugula į stalčius.
„Kodėl kai kurios grupės turi išskirtines teises? Kuo jie kitokie negu visi kiti? Kai kurias pateisint galima – kariai ir pareigūnai“, – mano ekonomistas Teodoras Medaiskis.
Ekspertams į akis krinta ir didžiuliai išmokų skirtumai. Ir, jeigu dėl signatarų rentų klausimų nekyla, nes jas gauna ribotas žmonių skaičius, ekspertai mano, kad tūkstantinių sumų nebūtinai reikia sporto korifėjams.
„Kitas čempionas yra milijonierius, o mes jam mokam pensiją. Bet kiti gal nėra tokie. Čia reikėtų pergalvot“, – svarstė T. Medaiskis.
Nuo konkrečių siūlymų, kaip reformuoti sistemą, ministerija dar susilaiko. Tačiau užtikrina, kad dabartinių valstybinių pensijų gavėjų permainos nepalies.
„Galime diskutuoti apie reformą tik naujiems žmonėms“, – sakė E. Radišauskienė.
Valstybinėms pensijoms išmokėti kasmet skiriama daugiau kaip šimtas milijonų eurų.
