• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdančiųjų dinastijos būdingos ne tik Azijos despotijoms, bet ir ten, kur dėl postų konkuruojama demokratiškai. Lietuva šiuo klausimu dar tik plunksnuojasi.

REKLAMA
REKLAMA

Sostą sūnui perduodantis valdovas – įprasta viduramžių feodalinė praktika. Ji įvairiomis formomis gyva iki šių dienų net ir tose šalyse, kur deklaruotos demokratinės respublikos arba komunistiniai režimai.

REKLAMA

Rytai – Vakarai

Šiaurės Korėjos, Kubos, Indijos valdančiosios šeimos gerai žinomos. Sakai šalies pavadinimą – prisimeni dinastiją. Gandhi (Indija), Kimų (Šiaurės Korėja) ir Kastrų (Kuba) valdovų šeimų stiliai ir likimai skiriasi, bet visi supranta, kad minėtais atvejais kalbama apie dinastijas.

REKLAMA
REKLAMA

Feodalines ir dinastines tradicijas Vakarų civilizacijoje pakirto XVIII amžiaus Prancūzijos revoliucija. Dinastijų lyg ir neliko, bet realybė tokia, kad net ir Amerikos valdžios olimpe ar greta jo esama Kennedy ir Bushų dinastijų.

Skirtumai tarp rytietiškų ir vakarietiškų monarchijų gana nereikšmingi, mano Mykolo Romerio universiteto docentas, istorikas Ramūnas Trimakas. „Šiaurės Korėjos velionis lyderis tiesiog galėjo imti ir paskirti sūnų savo įpėdiniu. JAV rinkimų kampanijoje George’as Washingtonas Bushas vyresnysis vengė atvirai kalbėti apie sūnaus kandidatūrą, nes politiniai oponentai tik ir telaukė progos pasakyti, kad laisvai Amerikai primetama monarchinė tradicija. Kennedy šeimos nelaimingą istoriją labiau tiktų lyginti su Gandhi Indijoje. Abiejų šeimų nariai, siekę lyderystės savo šalyse, paragavo sąmokslininkų ar fanatiškų oponentų švino“, – priminė istorikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvajauna šalis

Lietuvoje procesas irgi vyksta. Įkandin vieno „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderių Valentino Mazuronio į parlamentą tos partijos sąraše sėkmingai prasiveržė jo sūnus Andrius. Vieno pagrindinių sovietų kolaborantų Justo Paleckio sūnus Justas Vincas dabar yra Europos Parlamento narys, o anūkas Algirdas Paleckis mojuoja raudonomis vėliavomis ir viešai aiškina, kad 1991 metų Sausio 13-ąją lietuviai laisvės kovotojai į save šaudė patys. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje Seime dirba buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo sūnus Paulius.

REKLAMA

Politikos apžvalgininkas Aidanas Praleika „Balsas.lt savaitei“ sakė negalįs įžvelgti nieko savaime neigiamo, kad tėvai perduoda patirtį vaikams. „Ar kalvis, ar siuvėjas, ar politikas – visi perduoda vaikams tam tikrus savo įgūdžius ar vertybes. Noromis ar nenoromis taip dažnai įvyksta“, – svarstė jis.

REKLAMA

Demokratinėje sistemoje politinio elito dalimi garsių politikų vaikai tampa rinkėjų valia. A. Praleikos nuomone, Lietuvoje dar ankstoka kalbėti apie tikras politikų dinastijas. „Nenori dinastijos – nebalsuok už jos atstovą“, – skirtumą tarp komunistinių ar fašistinių režimų ir demokratijos aiškino A. Praleika.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuva dar neturi tokių gilių tradicijų, kad galėtų kaip nors atpasakoti ar vertinti politikų dinastijas, mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas politologas Lauras Bielinis.

„Vienintelė ryškesnė dinastija, kurią galėčiau išskirti, būtų Paleckiai. Iš karto turiu pasakyti, kad tėvai neprivalo atsakyti už tai, ką politiniame lauke, būdamas subrendęs ir savarankiškas, daro jų sūnus“, – sakė politologas „Balsas.lt savaitei“.

REKLAMA

Jo nuomone, gamta kartais ilsisi po tikrai iškilių tėvų, ir sūnums ar anūkams tenka save dirbtinai ryškinti, kad būtų pastebėti.

L. Bielinis nelinkęs sureikšminti ir jaunojo A. Mazuronio neseniai pareikšto viešo pageidavimo, kad psichiatrai tikrintų premjero Andriaus Kubiliaus sveikatą. „Partijai, kuriai priklauso jis ir jo tėvas, visada buvo būdingi aštrūs ir provokuojantys pasisakymai. Tai veikiau prisiderinimas nei maištas. Net ir A. Paleckio, kad ir kaip jis skirtųsi nuo tėvo, neišmesčiau iš sistemos. Politinėse sistemose visada buvo ir bus savų radikalių kairiųjų ar dešiniųjų“, – aiškino politologas.

REKLAMA


Kolūkiečių meilė ponams

Vis dėlto tautiečiai balsuoja ir į postus buvusių ar net esamų veikėjų atžalas noriai renka. Istoriko R. Trimako nuomone, Lietuva lieka įsiurbta į azijinės despotijos tradicijų lauką. Gana sėkmingas dalies jaunų politikų įsiveržimas įkandin tėvų ir senelių, anot jo, susijęs su kolūkietiškais kompleksais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nenuostabu, kad lietuviai išsižioję žiūri į vienokių ar kitokių diktatorių palikuonių pavardes. Pradėsiu nuo profesoriaus Edvardo Gudavičiaus minties, kad nėra lietuvių tautos, o egzistuoja tik per nesusipratimą lietuviškai kalbantys rusai. Daugeliui lietuvių kolūkiečių Paleckių pavardė tiesiog asocijuojasi su tuo, ką jie laiko tvarka. Jei būtų Sniečkaus palikuonis, balsuotų ir už jį. Daugeliui neapykantos objektas yra žmogus, kuris nuėmė spygliuotas vielas nuo lagerio, kuriame jie turėjo nemokamą porciją jovalo ir medicinos punktą. Tada Paleckiai tampa idealu. Pabrėžiu – kolūkiečių idealu, o net ne baudžiauninkų. Jei Tiškevičiaus baudžiauninkams santykis su darbadieniais ir paliekamu maistu būtų toks pat kaip kolūkiečiams, jie būtų išmirę badu. Tai ir dėkoja atitinkama dvasia išauklėtieji ponų giminei, kad nenumirė“, – kerta R. Trimakas.

REKLAMA

Visi patyrė įtaką

„Balsas.lt savaitės“ pakalbinti politinių dinastijų atstovai pripažįsta, kad patyrė vienokią ar kitokią tėvų ir šeimos įtaką.

Socialistinio liaudies fronto lyderis A. Paleckis, išgarsėjęs mėginimais paneigti 1991 metų Sausio 13-osios įvykių faktus, „Balsas.lt savaitei“ neneigė politizuotos šeimos atmosferos. „Turiu pripažinti, kad tikrai šeimoje buvo daugiau kalbama apie politinius ar visuomeninius reikalus, nei apie bet kokius kitokius“, – teigė jis.

REKLAMA

Kartu A. Paleckis teigė, kad jo ir jo tėvo, dabartinio europarlamentaro „kelrodė žvaigždė“ esanti ta pati. „Jis – socialdemokratas, aš labiau socialistas, pasirinkęs ryžtingesnę poziciją“, – sakė radikalas.

Seimo narys Rimantas Smetona, atstovaujantis partijai „Tvarka ir teisingumas“, yra tarpukario nepriklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos brolio anūkas. Politiko tėvas žuvo 1945 metais, ginklu priešindamasis sovietams, su kuriais kolaboravo A. Paleckio senelis ir tėvas. R. Smetona taip pat pripažįsta šeimos ir giminės įtaką. „Pirmiausia, jei kalbėtume apie mano pažiūras, tikrai niekada nereikėjo spręsti klausimo, su kuo aš ir prieš ką. Jūs irgi klausiate ne dėl to, kad esu Seimo narys, tą ar aną veikiu, o todėl, kad tokia giminė“, – sakė R. Smetona, pridurdamas, kad politinės temos visada buvo svarbios šeimoje.

REKLAMA
REKLAMA

A. Mazuronis apsisprendimą aiškina ne tiek tėvo asmeniniu pavyzdžiu, kiek tuo, kad nuo vaikystės šeimoje buvę įprasta žiūrėti „Panoramą“, sovietinę žinių laidą „Vremia“ ir domėtis politinėmis realijomis. Maža to, jis pripažįsta tikįs, kad juo paseks ir vaikai.

„Matydamas, kad vyresnysis, kuriam aštuoneri metai, žiūri net tas politines debatų laidas, kuriose nedalyvauja nei tėvas, nei senelis, manau, kad taip gali atsitikti“, – aiškino jis.

Savo giminei ištikimas iki galo liko ir diktatoriaus Josifo Stalino anūkas Jevgenijus Džiugašvilis, kuris buvo padavęs į teismą Rusijos parlamentą. Jis kaltino Dūmą jo „garbingo senelio šmeižtu“ po to, kai parlamentas patvirtino rezoliuciją, kurioje diktatorius kaltinamas dėl 1940 metų vykusių Katynės žudynių. Tad gal ir teisūs kalbantys apie netoli nuo obels riedantį obuolį.

TIK FAKTAI

A. Mazuronis kaip politinius pavyzdžius nurodo JAV prezidentą Baracką Obamą, Prancūzijos vadovą Nicolas Sarkozy ir visus, kas „turi sveiką humoro jausmą“.

R. Smetona sako, kad jo idelai, be senelio brolio, dar buvo Prancūzijos buvęs lyderis Charlesas De Gaulle, Didžiosios Britanijos vadovai Winstonas Churchillis ir Margaret Thatcher.

A. Paleckio teigimu, jam visada patiko žmonės, kurie žadėjo ką nors radikalaus ir didingo. Politikas pripažįsta, kad augo šeimoje, kurioje niekam nieko netrūko, bet sako, jog ne jis vienas toks kairysis. „Beje, reikia pripažinti, kad tokiose šeimose ir formuodavosi žmonės, kurie nevertindavo to, ką turėdavo, nes jiems buvo nesmagu, jog aplinkui kažkas to neturi. Pradedant dekabristais ir baigiant Karlu Marxu, Friedrichu Engelsu ar Che Guevara, kuris buvo kilęs iš turtingos medikų šeimos. Tiesa, nenoriu to suvesti į asmeniškumus. Man nusispjauti, iš kokios šeimos aš kilęs ar būčiau kilęs. Kaip socialistui ir socialdemokratui, man svarbu ne kilmė, o įsitikinimai ir pažiūros“, – yra sakęs jis portalui balsas.lt.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų