Tokie atvejai turi bufi stebimi. Kad pedagogai netaptu pseudo profesiniu sajungu ikaitais.

Ko gero iki didžiausio absurdo prieinama, kad net ir čia įžvelgiama trečioji jėga. Visi skaičiuojam: kiek mokytojas turi kontaktinių valandų, vadinasi tiek ir tedirba. Nekalbam apie tai, kiek užima laiko pasiruošimai ir darbų taisymai. O kiek mokinių dalyvauja olimpiadose, konkursuose, įvairiuose renginiuose. Kas juos ruošia papildomai ir nemokamai? O kur dar projektai, kurie atima begales laiko? Sakot, mokytojai nenori dirbti ir tobulintis? Juokaujat. Kiekvieną akimirką galvoji, kaip tai padaryti įdomiau, kaip sudominti ir tą, kuris miega. Tėvų skambučiai 20 valandą vakaro nestebina. Net ir tada tu galvoji apie mokinius. Tikrai neretas tėvas savo vaiką mato rečiau nei mokytojas, bendrauja mažiau. Kiek mokiniai mokytoją "palieka po pamokų", nes ateina pas mokytoją pasikalbėti apie paprastus dalykus, apie kuriuos tėvai (nekalbu apie visus) tiesiog neturi laiko ar noro kalbėtis su savo vaiku.
Teisingai sakoma, kad mokytojas tai ne profesija, o gyvenimo būdas.

visais laikais mokytojai nebuvo vertinami tik jais buvo atkišami visi masiniai renginiai, kad mokytojai atvestų mokinius. Visuomet buvo, kad mokytojas privalo dirbti popamokinę veiklą, užimti vaikus, bet už tai nemokama arba moka simboliškai, kodėl seimo nariai , savivaldybių tarybų nariai ir tarnautojai už kiekvieną minutę po darbo gauna papildomą atlygį. Kodėl mokytojas negali išeiti į pensiją nuo 55 metų, kai policininkai ir kariškiai išeina žymiai ankščiau. Ypač to" nusipelno" kariškiai. Jie ne tik gauna didžiulius atlyginimus, bet ir pensiją.

Mokytojas mokiniui yra autoritetas. Kai tarp LR valdžios ir mokytojų praraja, tai ko norėti iš Neprigulnos Lietuvos jaunimo patriotizmo .ar emigrantų grįžimo į Lietuvą. Vienybės nebuvimas, valdžios melas ir socialinė neteisybė griauna valstybę iš vidaus be užsienio priešo.