Miesto tarybos nariai autobusais nevažinėja. Todėl nežino, kodėl Marijampolės geležinkelio stoties – architektūros paminklo – patalpos nuolat dvokia myžalais.
Socialdemokratų valdymo Marijampolėje pradžioje (2000 – ieji mūsų eros metai) mieste pastatytoje autobusų stotyje nėra keleivių laukimo salės. Atitinkamai nėra ir tualetų. Jiems įrengti būta vietos, tačiau ji pritaikyta barui. Už nuomą stotį valdančiai UAB „Marijampolės autobusų parkas“ (visos šios bendrovės akcijos priklauso savivaldybei) nubyra nemažai pinigų. Už tualetą tiek nenubyrėtų.
Juo labiau kad autobusų keleiviai gali naudotis šalia esančios geležinkelio stoties išviete. Didelės problemos dėl to nebuvo, kol Lietuva neįstojo į Europos Sąjungą. Vos metams praėjus po šio akto, Marijampolėje kiekvieną dieną ėmė stoti dešimtys tolimojo susisiekimo autobusų, kurių maršrutai driekiasi praktiškai į visus Europos kampelius. Iš jų sulaukiame nemažai svečių (keleivių pavidalu).
Jiems Sūduvos sostinėje dažniausiai rūpi gamtiniai reikalai. Būna, kad jų atlikti skuba iš karto kelių autobusų keleiviai. Tada geležinkelio stoties laukimo sale nuvinguriuoja įspūdinga eilė, nes tualete veikia vos dvi kabinos. Dvi dėl to, kad jų visiškai pakako keliasdešimčiai keleivių, per dieną atvykstančių ar išvykstančių traukiniais, nes Marijampolės geležinkelininkai specializuojasi aptarnauti krovinius.
Eilės vinguriuoja dažnai, smarvė plinta plačiai. Ji net pasiekė valdžios koridorius. Kadangi keleiviai ateina iš savivaldybei priklausančios autobusų stoties, apie smarvę Marijampolės vadovus net kelis kartus informavo bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Antai jos generalinis direktorius Stasys Dailydka, savo rašte pakartotinai prašydamas įrengti viešus tualetus autobusų stotyje, pabrėžė, kad dėl šios problemos prastėja miesto įvaizdis.
Labiau nei mūsų valdžiukei, Marijampolė rūpi ir priemiesčio mokyklos pedagogei, kuri, neapsikentusi betvarkės, surinko krūvelę parašų po raštu savivaldybės administracijai. Jos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bajoras įsiklausė į liaudies balsą ir tvirtai pažadėjo rugsėjo mėnesį savivaldybei priklausančioje autobusų stotyje atsirasiant kilnojamus biotualetus. Tai nustebinsime užsieniečius!
O kol kas jie, nusilengvinę geležinkelio stoties tualete, išeina į lauką pasigrožėti istorinio pastato architektūra. Tačiau, kaip pastebėjo stoties darbuotojai, fotografuoja ne rūmus, o miesto maršrutinių autobusų stotelę. Tikriausiai dėl to, kad kitą kartą važiuodami pro Marijampolę šio stiklinio paviljono tikisi nepamatysią, nes jį paslėps aplink augantis šiukšlynas.
„Miesto laikraščio“ kalbinta stoties darbuotoja teigė dėl jo skambinusi savivaldybės administracijos Aplinkos valdymo skyriaus specialistei Nijolei Ambraziejienei. Ji paaiškinusi, kad šiukšlėms surinkti savivaldybė neturi lėšų.
Nėra pinigų ir miestui apšviesti. Pranešime apie sprendimą palikti tamsoje didelę dalį Marijampolės gatvių, savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių tarnyba teigia, kad „savivaldybė seka kitų miestų pavyzdžiu ir mažindama miesto apšvietimą siekia sutaupyti trūkstamų biudžeto lėšų”.
Tokioje krizėje, kai net į gatvę sutemus baisu išeiti, „belieka vienintelis ir seniai išbandytas kelias, kartu susitelkus padaryti tai, ko nedaro valdžia”. Tai citata iš savivaldybės tarybos nario Gedimino Akelaičio žiniasklaidoje paviešinto kreipimosi.
Kartu susitelkus galima apvalyti miestą nuo šiukšlių, sutvarkyti „bomžų“ susiėjimo vieta tapusį Vytauto parką, kitų miestų, ypač Vilniaus, pavyzdžiu priversti valdžią trečdaliu sumažinti savivaldybės administracijos tarnautojų skaičių ir t.t., ir t.t.
Bet ne tam, pasirodo, kviečia G. Akelaitis. Jis pasipiktinęs, kad Andriaus Kubiliaus vyriausybė nedavė milijono litų paminklui, skirtam Tautos ir Kalbos įamžinimui. Jis nuoširdžiai kviečia visus, kurių gyslomis teka lietuviškas kraujas, kuriems mielas lietuviškas žodis, brangios sąvokos Tėvynė, motina, mokykla, padorumas ir t.t., prisidėti prie paminklo statybos finansavimo aukojant į atidarytą sąskaitą banke. Nes savivaldybės biudžete žiojėja 30 milijonų litų skola.
Tarybos narys neabejoja, jog rugsėjo 6 dieną - tada numatomas paminklo atidengimas - Marijampolėje tikrai bus istorinė šventė.
Jei iki tos dienos paminklo neapgaubs geležinkelio stoties rūmuose tvyrantis šlapimo dvokas, monumentas nepaskęs butelių ir kebabų pakuočių sąvartyne.
Vytautas Žemaitis