Aukštaitijos vandenų bendrovės darbuotojai griebiasi už galvų ir šaukiasi specialiųjų tarnybų pagalbos. Rudenį iš krantų išsiliejus Nevėžiui, ties šiuo vingiu sparčiai ėmė keistis upės vaga. Vanduo nesustabdomai artėja prie talpyklų pylimo, kur palaidotas milžiniškas kiekis sukaupto nuodingo dumblo. Vanduo nuo pavasario jau spėjo pasiglemžti apie 3 metrus šlaito, dabar upę ir teršalų saugyklą teskiria vos keli metrai.
„Vasarą gruntai buvo išmirkę ir didesnis vandens kiekis, stipresnė srovė ant posūkio pradėjo plauti. O kai pradeda plauti, prasideda staigi erozija ir nežinia kiek dar čia beliko“, - sako Ekstremalių operacijų vadovas Virginijus Šležas.
Ties Nevėžio pakrante nuotekų dumblo talpykla įrengta dar sovietmečiu. Čia iki 1984-ųjų buvo laidojamos visos miesto bei buvusių pramonės įmonių pavojingos atliekos. Šios 5 metrų gylio talpyklos kape sukaupta 250 tūkst. kubinių metrų nuodingo nuotekų dumblo.
Dėl itin grėsmingos situacijos trijose rajono seniūnijose paskelbta ekstremali padėtis. Kol kas skubiai gelbėti upę tenka ugniagesiams. Apžiūrėjus krantus iš vandens traukiami nuvirtę medžiai, kad pavasarį dėl to nesusidarytų ledų sangrūdos.
Pasak specialistų, tokio potvynio nebūta penkis dešimtmečius. Šiuo metu ekspertai jau skaičiuoja, kiek kainuos Nevėžio gelbėjimo operacija. Pasak esktremalių situacijų operacijų vadovo, tai priklausys nuo geologinių, hidrometrinių ir grunto tyrimų išvadų. Manoma, kad tam gali prireikti iki milijono eurų.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.