Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Čia ne tas Romas Jankauskas, tik bendrapavardis ir bendravardis.
Laisvas Laikraštis.
Kuriasi nauja vagių partija
Visiškai susikompromitavę liberalcentristai ėmė bėgti iš skęstančio laivo – A.Zuoko partijos ir įkūrė kitą darinį – Lietuvos liberalų sąjūdį. Jo idėjinis vadas yra buvęs Klaipėdos meras ir laikinasis premjeras, europarlamentaras Eugenijus Gentvilas, o būsimas lyderis – buvęs konservatorių, Darbo partijos, liberalcentristų remtas kandidatas į įvairius postus Petras Auštrevičius. Jeigu apie pastarąjį kalbama taip, kad ji „parduoda visus, kurie jį nuperka“, tai po paskutinio skandalo galima sakyti, kad P.Auštrevičiaus jau niekas nebepirks.
Mat šis vyrukas yra ne tik labai godūs, tačiau ir neturi jokių principų. Vien tai, kad jis buvo konservatorių remiamas kandidatas į Prezidentus, ir konservatoriai apmokėjo jo rinkimų kampaniją, o P.Auštrevičius vėliau pabėgo pas labiausiai konservatorių nekenčiamą Viktorą Uspaskich, viską pasako. Pabuvęs pas V.Uspaskich, ir gavęs iš jo krūvą pinigų reklamos anonsams „Už Petrą, už Petrą“, pastarasis „išdūrė“ ir patį V.Uspaskich – vėl pabėgo pas pastarojo nekenčiamą A.Zuoko. Dabar jau aišku, kad prieš praėjusius Seimo rinkimus P.Auštrevičius derėjosi su visomis partijomis, siūlydamas savo dar neva nesugadintą ir nekorumpuotą veidelį ir iškalbą, tačiau prašydamas už tai pinigų. Iš pradžių nuėjęs pas konservatorius, P.Auštrevičius paprašė būti jų rinkimų sąrašo priekyje, tačiau šie nesutiko, ir Petras vėl nubėgo pas „abonentą“ A.Zuoką. Pastarasis sutiko Petrui užleisti savo vietą sąrašo priekyje, ir sutiko mokėti P.Auštrevičiui ne tik „neoficialią“ 6 tūkst. litų mėnesinę algą, bet apmokėti ir prabangaus BMW limuzino nuomą. Viena detalė – A.Zuokas pasiūlė P.Auštrevičiui automobilį „Peugeot“, tačiau pastarasis pasirodė Petrui per prastas, ir jis išsireikalavo prabangaus BMW. Tačiau Petras nebūtų Petras – pamatęs, kad jo darbdavys „abonentas“ skęsta, jis šoko iš skęstančiojo laivo, viešai išsižadėjo A.Zuoko, ir paskelbė, kad kartu su „nesusitepusiais“ Gintaru Steponavičiumi ir Eugenijumi Gentvilu kurs Lietuvos liberalų sąjūdį.
Tačiau „abonentas“ neliko skolingas ir per liberalcentristų sueigą viešai pademonstravo filmuką, kuriame prisipažino, kad mokėjo P.Auštrevičiui atlyginimą iš „juodosios buhalterijos“. Pats Petras Auštrevičius kategoriškai atmeta Liberalų ir centro sąjungos skleidžiamą informaciją, esą jam buvo mokami pinigai už tai, kad politikas taptų 2004 m. Seimo rinkimų LiCS sąrašo lyderiu.
Kartu su Petru Auštrevičiumi naują partiją kurią ir garsusis nevykėlis ekonomistas Kęstutis Glaveckas, kurio centristus ne kartą savo juodais pinigais šėrė tas pats „Rubicon group“. Dar prieš kelis metus, kai „Laisvas laikraštis“ rašė apie A.Zuoko aferas, pats K.Glaveckas, sutikęs LL redaktorių, numojo ranką į mūsų rašinius : „Jūs ten rašote apie A.Zuoką, o karavanas eina, ir niekas nekreipia į tai dėmesio“ – atvirai šaipėsi iš LL K.Glaveckas. tačiau kai jis pajuto, kad nenori nuskęsti kartu su „abonentu“, tuoj pat spruko pas Petrą.
Tačiau garsiausias Liberalų sąjūdžio steigėjas, europarlamentaras Eugenijus Gentvilas yra dar labiau išgarsėjęs aferistas. Gaila, kad apie E.Gentvilo aferas rašo tik „Laisvas laikraštis“. E.Gentvilas jau spėjo pareikti, kad pinigai ir įvairūs mokėjimai iš „juodosios buhalterijos” buvo ir, atrodo, išlieka nuolatinė ir pagrindinė liberalcentristų pokalbių tema. “Tai tik demonstruoja, kokios iš tikrųjų vertybės vienija šios partijos narius. Partija, kuri vien skaičiuoja pinigus, užuot diskutavusi visiems piliečiams aktualiais klausimais, verta tik užuojautos”, - pareiškė E.Gentvilas.
E.Gentvilas miesto turtą pardavinėjo „už balus“
1999 m. Klaipėdos miesto savivaldybė buvo paskelbusi dviejų pastatų Žvejų g. 8a ir 8b pardavimo konkursą. Šie pastatai yra pačioje Klaipėdos širdyje prie pat senosios Smiltynės perkėlos ir turi neįkainojamąją vertę. LL gavo konkurso šiems pastatams parduoti sąlygas, pagal kurias buvo numatoma, kad šie pastatai bus parduoti ne didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, kaip reikalauja įstatymai. Vietoj to buvo paskelbtos niekur negirdėtos sąlygos, kad pastatų pirkėjas bus skaičiuojamas pagal valdininkų duotus “balus”. “Konkurso dalyvių pasiūlymai bus vertinami balais: a)siūloma pastatų Žvejų 8a ir 8b pirkimo kaina – iki 15 balų, b) verslo planas – iki 35 balų, c) investicijų planas – iki 50 balų”, - skelbė konkurso sąlygos, kurios šiandien kelia nuostabą kiekvienam. Įdomiausia, kad tokias konkurso sąlygas paskelbė save “teisininku” pristatantis Aidas Feliksas Palubinskas, artimas E.Gentvilo draugas. Kaip žinia, būtent mero E.Gentvilo pastangomis A.Palubinskas tapo likviduojamos ne pelno organizacijos “Dangės uostas” likvidatoriumi. Pats “Dangės uostas” valdė miesto savivaldybės jam perduotą turtą – jau minėtus du pastatus Žvejų gatvėje. Kalbėdamas su LL, A.Palubinskas sakė manęs, kad galintis miesto turtą pardavinėti kaip privačios UAB, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis klysta. A.Palubinskas, atsakydamas į LL klausimus, sakė, kad „aš šias sąlygas nusižiūrėjau nuo kitų konkursų sąlygų, ir praktiškai nukopijavau tokį stilių...kodėl aš sugalvojau tokias sąlygas? Čia aš jas sugalvojau. Kadangi nesinorėjo, kad miestui toks svarbus objektas, kadangi ta vieta (Žvejų 8a ir 8b) yra labai svarbi ir gera, būtų tik šiaip sau parduotas ir ten padarytas, sakykim, koks nors neskoningas naktinis klubas. Tuo labiau, kad visas miestas nori, kad ta dalis taptų ir turistų, ir Klaipėdos miestiečių traukos objektu, aš bent sugalvojau, kad aš bent galiu sukontroliuoti, kaip tie pastatai bus toliau plečiami. Kad tiek miestui, tiek ir visuomenei būtų nauda“.
...
A.Palubinsko sumanymas gal ir buvo gražus, tačiau realybė pasirodė kitokia – tuos pastatus Klaipėdos savivaldybė pardavė už 1,1 mln. litų, prieš tai į konkurso sąlygas įrašius visokių neįvykdomų sąlygų, pvz., - suremontuoti šalia esantį tiltą ir krantinę, ir t.t. Tačiau pastatų pirkėjas tų sąlygų net neketino vykdyti, ir paskui tuos pastatus jau perpardavė už rinkos kainą.
Apie E.Gentvilo aferas rašiusiam „Laisvam laikraščiui“ į rankas pateko dar 2004 m. darytą Valstybės kontrolės ataskaitą, kuri geriausiai parodo, kaip Klaipėdos miestas buvo plešiamas tada, kai jam vadovavo E.Gentvilas. Ataskaita, pavadinta „
REZERVINIŲ TERITORIJŲ KLAIPĖDOS VALSTYBINIAM JŪRŲ UOSTUI PLĖSTI NAUDOJIMO VERTINIMAS“, aprašo, kaip Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti priskirtos rezervinės teritorijos buvo perleistos privačioms bendrovėms.
Auditoriai tikrino laikotarpį nuo 1990 iki 2004 m., tačiau pamatė, kad daugiausiai įstatymų pažeidimų buvo padaryta 1997-2001 m., t.y. tada, kai Klaipėdos meras buvo E.Gentvilas.
Klaipėdos jūrų uoste yra 156 krantinės, kurių bendras ilgis yra beveik 20 km., daugelis iš jų yra naudojamos krovos darbams. Jame, lyginant su kitais Baltijos jūros uostais, yra nesunkiai pasiekiami maksimalūs Baltijos jūros uostų gyliai. Šiuo metu Klaipėdos uoste gali būti
priimami laivai, kurių didžiausia grimzlė 14 m, o ilgis iki 260 m. Krovos darbų apimtys uoste tiesiogiai priklauso nuo krantinių ilgio, jų gylio ir uosto teritorijos ploto, kuriame galimas krovinių sandėliavimas. Šią funkciją vykdydamas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas išnaudoja užimamą 1038 ha plotą, iš jų 623 ha akvatorijos.
Dalis Klaipėdos jūrų uostui plėsti nustatytų rezervinių teritorijų iki audito atlikimo buvo priskirtos jūrų uostui, o dalis teritorijų valdyti patikėjimo teise buvo perduotos Klaipėdos miesto savivaldybei. Tam, kad plėsti uostą, Vyriausybės sprendimu buvo sudaryta uosto plėtojimo tarybą, kuri turėjo reguliuoti santykius tarp uosto, Klaipėdos savivaldybės bei Vyriausybės įstaigų.
Ši taryba dar 1993 m. rugsėjo 14 d. patvirtino rezervines teritorijas, kurių reikės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai. Uosto įstatymu buvo įtvirtinta nuostata, kad uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn, juo negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus. Tačiau nebuvo parengta tvarka, kaip eksploatuoti šį turtą, todėl tai buvo vienas iš esminių elementų, lėmusių aplinkybę, kad rezervinės teritorijos buvo panaudotos ne jūrų uosto plėtrai.
Vyriausybės nutarimuose Klaipėdos jūrų uosto plėtrai buvo nustatytos septynios rezervinės teritorijos. Jų bendras plotas atliekant auditą buvo 100,9673 ha.
48,0 ha ploto teritorijoje tarp Minijos gatvės, AB “Vakarų laivų remontas” ir Smeltės upelio, kurioje turėjo būti plečiamas uostas, audito metu įregistruoti 129 žemės sklypai, iš kurių privačios nuosavybės žemė (namų valdos) – 122 sklypai.
Audito metu nustatyta, kad šioje teritorijoje namų valdose esantys gyvenamieji namai statyti prieš 30 – 40 metų; gyvenamųjų namų eksploatavimui faktiškai naudojami žemės sklypai yra privatizuoti, perkant žemę iš valstybės arba atkuriant į ją nuosavybės teises, kitiems objektams valstybinė žemė yra išnuomota.
Auditoriai konstatavo, kad privačios nuosavybės žemės sklypai šiame Klaipėdos jūrų uosto rezerviniame 48 ha žemės plote yra tolygiai išsidėstę ir kad šiai teritorijai išpirkti reikalingos itin didelės lėšos, ir konstatuota, kad ši Klaipėdos jūrų uosto plėtrai nustatyta rezervinė teritorija 1993 metais yra parinkta netinkamai, ją išpirkti yra ekonomiškai netikslinga.
“Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba, nesuderinusi su jūrų uosto direkcija priėmė sprendimus (potvarkius) dėl 32 žemės sklypo panaudojimo kitoms, o ne jūrų uosto reikmėms, - teigia auditoriai, - tokie sprendimai vertintini kaip daugkartiniai Vyriausybės nutarimų nuostatų ignoravimai ir jų nesilaikymas”.
E.Gentvilo darbus turėjo vertinti prokuratūra
Audito metu buvo atrinktos ir išnagrinėtos valstybinės žemės sklypų – Lakštučių g. 4, Žuvėdrų tako g. 17, Mituvos g. 1, Minijos/Dubysos g. 90/3, Gegučių g. 3, Minijos g. 44 bylos.
Įvertinus žemės sklypuose – Lakštučių g. 4, Žuvėdrų tako g. 17, Mituvos g. 1, Minijos/Dubysos g. 90/3, Gegučių g. 3, Minijos g. 44 vykdytus nuomos, subnuomos bei pardavimo sandorius, nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje ir Klaipėdos miesto savivaldybėje daugiau kaip 20 kartų pažeisti Žemės nuomos, Teritorijų planavimo įstatymo, Vyriausybės nutarimų, kuriais teritorijos priskirtos rezervinėms, taip pat statybos leidimų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
Pvz., Mituvos g.1 esantį pastatą, VĮ Registrų centras įkainotą 159 587 Lt, Valstybės turto fondas 2001-12-07 pardavė nugriauti privačiam fiziniam asmeniui už 20 Lt. Pastatas buvo savavališkai rekonstruotas. Po to Klaipėdos miesto savivaldybė, vadovaujama E.Gentvilo, 2003-01-16 suformavo šiam pastatui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ribas, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija jam eksploatuoti reikalingą žemės sklypą išnuomavo, leidžiant nugriovimui skirto pastato savininkui rengti sklypo detalųjį planą.
Kuriasi nauja vagių partija
Visiškai susikompromitavę liberalcentristai ėmė bėgti iš skęstančio laivo – A.Zuoko partijos ir įkūrė kitą darinį – Lietuvos liberalų sąjūdį. Jo idėjinis vadas yra buvęs Klaipėdos meras ir laikinasis premjeras, europarlamentaras Eugenijus Gentvilas, o būsimas lyderis – buvęs konservatorių, Darbo partijos, liberalcentristų remtas kandidatas į įvairius postus Petras Auštrevičius. Jeigu apie pastarąjį kalbama taip, kad ji „parduoda visus, kurie jį nuperka“, tai po paskutinio skandalo galima sakyti, kad P.Auštrevičiaus jau niekas nebepirks.
Mat šis vyrukas yra ne tik labai godūs, tačiau ir neturi jokių principų. Vien tai, kad jis buvo konservatorių remiamas kandidatas į Prezidentus, ir konservatoriai apmokėjo jo rinkimų kampaniją, o P.Auštrevičius vėliau pabėgo pas labiausiai konservatorių nekenčiamą Viktorą Uspaskich, viską pasako. Pabuvęs pas V.Uspaskich, ir gavęs iš jo krūvą pinigų reklamos anonsams „Už Petrą, už Petrą“, pastarasis „išdūrė“ ir patį V.Uspaskich – vėl pabėgo pas pastarojo nekenčiamą A.Zuoko. Dabar jau aišku, kad prieš praėjusius Seimo rinkimus P.Auštrevičius derėjosi su visomis partijomis, siūlydamas savo dar neva nesugadintą ir nekorumpuotą veidelį ir iškalbą, tačiau prašydamas už tai pinigų. Iš pradžių nuėjęs pas konservatorius, P.Auštrevičius paprašė būti jų rinkimų sąrašo priekyje, tačiau šie nesutiko, ir Petras vėl nubėgo pas „abonentą“ A.Zuoką. Pastarasis sutiko Petrui užleisti savo vietą sąrašo priekyje, ir sutiko mokėti P.Auštrevičiui ne tik „neoficialią“ 6 tūkst. litų mėnesinę algą, bet apmokėti ir prabangaus BMW limuzino nuomą. Viena detalė – A.Zuokas pasiūlė P.Auštrevičiui automobilį „Peugeot“, tačiau pastarasis pasirodė Petrui per prastas, ir jis išsireikalavo prabangaus BMW. Tačiau Petras nebūtų Petras – pamatęs, kad jo darbdavys „abonentas“ skęsta, jis šoko iš skęstančiojo laivo, viešai išsižadėjo A.Zuoko, ir paskelbė, kad kartu su „nesusitepusiais“ Gintaru Steponavičiumi ir Eugenijumi Gentvilu kurs Lietuvos liberalų sąjūdį.
Tačiau „abonentas“ neliko skolingas ir per liberalcentristų sueigą viešai pademonstravo filmuką, kuriame prisipažino, kad mokėjo P.Auštrevičiui atlyginimą iš „juodosios buhalterijos“. Pats Petras Auštrevičius kategoriškai atmeta Liberalų ir centro sąjungos skleidžiamą informaciją, esą jam buvo mokami pinigai už tai, kad politikas taptų 2004 m. Seimo rinkimų LiCS sąrašo lyderiu.
Kartu su Petru Auštrevičiumi naują partiją kurią ir garsusis nevykėlis ekonomistas Kęstutis Glaveckas, kurio centristus ne kartą savo juodais pinigais šėrė tas pats „Rubicon group“. Dar prieš kelis metus, kai „Laisvas laikraštis“ rašė apie A.Zuoko aferas, pats K.Glaveckas, sutikęs LL redaktorių, numojo ranką į mūsų rašinius : „Jūs ten rašote apie A.Zuoką, o karavanas eina, ir niekas nekreipia į tai dėmesio“ – atvirai šaipėsi iš LL K.Glaveckas. tačiau kai jis pajuto, kad nenori nuskęsti kartu su „abonentu“, tuoj pat spruko pas Petrą.
Tačiau garsiausias Liberalų sąjūdžio steigėjas, europarlamentaras Eugenijus Gentvilas yra dar labiau išgarsėjęs aferistas. Gaila, kad apie E.Gentvilo aferas rašo tik „Laisvas laikraštis“. E.Gentvilas jau spėjo pareikti, kad pinigai ir įvairūs mokėjimai iš „juodosios buhalterijos” buvo ir, atrodo, išlieka nuolatinė ir pagrindinė liberalcentristų pokalbių tema. “Tai tik demonstruoja, kokios iš tikrųjų vertybės vienija šios partijos narius. Partija, kuri vien skaičiuoja pinigus, užuot diskutavusi visiems piliečiams aktualiais klausimais, verta tik užuojautos”, - pareiškė E.Gentvilas.
E.Gentvilas miesto turtą pardavinėjo „už balus“
1999 m. Klaipėdos miesto savivaldybė buvo paskelbusi dviejų pastatų Žvejų g. 8a ir 8b pardavimo konkursą. Šie pastatai yra pačioje Klaipėdos širdyje prie pat senosios Smiltynės perkėlos ir turi neįkainojamąją vertę. LL gavo konkurso šiems pastatams parduoti sąlygas, pagal kurias buvo numatoma, kad šie pastatai bus parduoti ne didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, kaip reikalauja įstatymai. Vietoj to buvo paskelbtos niekur negirdėtos sąlygos, kad pastatų pirkėjas bus skaičiuojamas pagal valdininkų duotus “balus”. “Konkurso dalyvių pasiūlymai bus vertinami balais: a)siūloma pastatų Žvejų 8a ir 8b pirkimo kaina – iki 15 balų, b) verslo planas – iki 35 balų, c) investicijų planas – iki 50 balų”, - skelbė konkurso sąlygos, kurios šiandien kelia nuostabą kiekvienam. Įdomiausia, kad tokias konkurso sąlygas paskelbė save “teisininku” pristatantis Aidas Feliksas Palubinskas, artimas E.Gentvilo draugas. Kaip žinia, būtent mero E.Gentvilo pastangomis A.Palubinskas tapo likviduojamos ne pelno organizacijos “Dangės uostas” likvidatoriumi. Pats “Dangės uostas” valdė miesto savivaldybės jam perduotą turtą – jau minėtus du pastatus Žvejų gatvėje. Kalbėdamas su LL, A.Palubinskas sakė manęs, kad galintis miesto turtą pardavinėti kaip privačios UAB, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis klysta. A.Palubinskas, atsakydamas į LL klausimus, sakė, kad „aš šias sąlygas nusižiūrėjau nuo kitų konkursų sąlygų, ir praktiškai nukopijavau tokį stilių...kodėl aš sugalvojau tokias sąlygas? Čia aš jas sugalvojau. Kadangi nesinorėjo, kad miestui toks svarbus objektas, kadangi ta vieta (Žvejų 8a ir 8b) yra labai svarbi ir gera, būtų tik šiaip sau parduotas ir ten padarytas, sakykim, koks nors neskoningas naktinis klubas. Tuo labiau, kad visas miestas nori, kad ta dalis taptų ir turistų, ir Klaipėdos miestiečių traukos objektu, aš bent sugalvojau, kad aš bent galiu sukontroliuoti, kaip tie pastatai bus toliau plečiami. Kad tiek miestui, tiek ir visuomenei būtų nauda“.
...
A.Palubinsko sumanymas gal ir buvo gražus, tačiau realybė pasirodė kitokia – tuos pastatus Klaipėdos savivaldybė pardavė už 1,1 mln. litų, prieš tai į konkurso sąlygas įrašius visokių neįvykdomų sąlygų, pvz., - suremontuoti šalia esantį tiltą ir krantinę, ir t.t. Tačiau pastatų pirkėjas tų sąlygų net neketino vykdyti, ir paskui tuos pastatus jau perpardavė už rinkos kainą.
Apie E.Gentvilo aferas rašiusiam „Laisvam laikraščiui“ į rankas pateko dar 2004 m. darytą Valstybės kontrolės ataskaitą, kuri geriausiai parodo, kaip Klaipėdos miestas buvo plešiamas tada, kai jam vadovavo E.Gentvilas. Ataskaita, pavadinta „
REZERVINIŲ TERITORIJŲ KLAIPĖDOS VALSTYBINIAM JŪRŲ UOSTUI PLĖSTI NAUDOJIMO VERTINIMAS“, aprašo, kaip Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti priskirtos rezervinės teritorijos buvo perleistos privačioms bendrovėms.
Auditoriai tikrino laikotarpį nuo 1990 iki 2004 m., tačiau pamatė, kad daugiausiai įstatymų pažeidimų buvo padaryta 1997-2001 m., t.y. tada, kai Klaipėdos meras buvo E.Gentvilas.
Klaipėdos jūrų uoste yra 156 krantinės, kurių bendras ilgis yra beveik 20 km., daugelis iš jų yra naudojamos krovos darbams. Jame, lyginant su kitais Baltijos jūros uostais, yra nesunkiai pasiekiami maksimalūs Baltijos jūros uostų gyliai. Šiuo metu Klaipėdos uoste gali būti
priimami laivai, kurių didžiausia grimzlė 14 m, o ilgis iki 260 m. Krovos darbų apimtys uoste tiesiogiai priklauso nuo krantinių ilgio, jų gylio ir uosto teritorijos ploto, kuriame galimas krovinių sandėliavimas. Šią funkciją vykdydamas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas išnaudoja užimamą 1038 ha plotą, iš jų 623 ha akvatorijos.
Dalis Klaipėdos jūrų uostui plėsti nustatytų rezervinių teritorijų iki audito atlikimo buvo priskirtos jūrų uostui, o dalis teritorijų valdyti patikėjimo teise buvo perduotos Klaipėdos miesto savivaldybei. Tam, kad plėsti uostą, Vyriausybės sprendimu buvo sudaryta uosto plėtojimo tarybą, kuri turėjo reguliuoti santykius tarp uosto, Klaipėdos savivaldybės bei Vyriausybės įstaigų.
Ši taryba dar 1993 m. rugsėjo 14 d. patvirtino rezervines teritorijas, kurių reikės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrai. Uosto įstatymu buvo įtvirtinta nuostata, kad uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn, juo negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus. Tačiau nebuvo parengta tvarka, kaip eksploatuoti šį turtą, todėl tai buvo vienas iš esminių elementų, lėmusių aplinkybę, kad rezervinės teritorijos buvo panaudotos ne jūrų uosto plėtrai.
Vyriausybės nutarimuose Klaipėdos jūrų uosto plėtrai buvo nustatytos septynios rezervinės teritorijos. Jų bendras plotas atliekant auditą buvo 100,9673 ha.
48,0 ha ploto teritorijoje tarp Minijos gatvės, AB “Vakarų laivų remontas” ir Smeltės upelio, kurioje turėjo būti plečiamas uostas, audito metu įregistruoti 129 žemės sklypai, iš kurių privačios nuosavybės žemė (namų valdos) – 122 sklypai.
Audito metu nustatyta, kad šioje teritorijoje namų valdose esantys gyvenamieji namai statyti prieš 30 – 40 metų; gyvenamųjų namų eksploatavimui faktiškai naudojami žemės sklypai yra privatizuoti, perkant žemę iš valstybės arba atkuriant į ją nuosavybės teises, kitiems objektams valstybinė žemė yra išnuomota.
Auditoriai konstatavo, kad privačios nuosavybės žemės sklypai šiame Klaipėdos jūrų uosto rezerviniame 48 ha žemės plote yra tolygiai išsidėstę ir kad šiai teritorijai išpirkti reikalingos itin didelės lėšos, ir konstatuota, kad ši Klaipėdos jūrų uosto plėtrai nustatyta rezervinė teritorija 1993 metais yra parinkta netinkamai, ją išpirkti yra ekonomiškai netikslinga.
“Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba, nesuderinusi su jūrų uosto direkcija priėmė sprendimus (potvarkius) dėl 32 žemės sklypo panaudojimo kitoms, o ne jūrų uosto reikmėms, - teigia auditoriai, - tokie sprendimai vertintini kaip daugkartiniai Vyriausybės nutarimų nuostatų ignoravimai ir jų nesilaikymas”.
E.Gentvilo darbus turėjo vertinti prokuratūra
Audito metu buvo atrinktos ir išnagrinėtos valstybinės žemės sklypų – Lakštučių g. 4, Žuvėdrų tako g. 17, Mituvos g. 1, Minijos/Dubysos g. 90/3, Gegučių g. 3, Minijos g. 44 bylos.
Įvertinus žemės sklypuose – Lakštučių g. 4, Žuvėdrų tako g. 17, Mituvos g. 1, Minijos/Dubysos g. 90/3, Gegučių g. 3, Minijos g. 44 vykdytus nuomos, subnuomos bei pardavimo sandorius, nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje ir Klaipėdos miesto savivaldybėje daugiau kaip 20 kartų pažeisti Žemės nuomos, Teritorijų planavimo įstatymo, Vyriausybės nutarimų, kuriais teritorijos priskirtos rezervinėms, taip pat statybos leidimų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
Pvz., Mituvos g.1 esantį pastatą, VĮ Registrų centras įkainotą 159 587 Lt, Valstybės turto fondas 2001-12-07 pardavė nugriauti privačiam fiziniam asmeniui už 20 Lt. Pastatas buvo savavališkai rekonstruotas. Po to Klaipėdos miesto savivaldybė, vadovaujama E.Gentvilo, 2003-01-16 suformavo šiam pastatui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ribas, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija jam eksploatuoti reikalingą žemės sklypą išnuomavo, leidžiant nugriovimui skirto pastato savininkui rengti sklypo detalųjį planą.
GEDIMINAS DĖL LRLS buveinės ir etikos komisijos
Dėl projektuojamo įstatų pakeitimo 4. Partijos buveinė yra Maironio 9-3 J.Tumo - Vaižganto 9/1, Vilniuje.Mano nuomone ,tai gali būti daroma todėl ,kad Partijos buveinė yra Maironio 9-3 yra pagarsėjusi visuomenėje blogąją prasme.
Arūnas Štaras 1991-1993 metais buvo Vilniaus miesto valdybos pirmininku. Šiandien šios pareigos vadinamos meru. Kaip tik jo vadovaujama miesto valdyba 1992 07 23 priėmė potvarkį Nr.1448V, kurio pagrindu Arūno Štaro žmona Nijolė savo vardu įregistravo 130 kvadratinių metrų 6 kambarių butą Maironio g. 9-3/ Šv.Mykolo g. 11- 3.
Norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną LRLS narį etikos komisijos narį Simą ,kuris jei teisingai turiu omenyje yra Simonas Girdzijauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento direktorius.Taigi tas Simas esant LRLS etikos komisijos posėdyje kavinėje bare buvo vienas iš aršiausių mano puolikų ir buvo ypatingai šališkas gindamas savo pažįstamą Vincą Jurgutį ,kai buvo svarstymas dėl Vinco Jurgučio ,LRLS tinklalapio administratoriaus neteisėtų veiksmų, mano užblokavimo liberalusajudis.lt pažeidžiant partijos įstatus,tiek ir teverta ta LRLS etikos komisija ,kuri yra tokio organo parodija ,nes ignoruoja partijos įstatus,o A.Gricius etikos komisijos vadovas tikriausia net neišnagrinėjo mano kitų prašymų dėl partiečių neteisumo ,kadangi negavau jokiu rašytinių nutarčių.
Štai ir baigėsi LRLS ''teisingos partijos'' mitas arba veidmainytė ir melas ,su laiku visada paaiškėja kas yra kas iš tiesų.
Dėl projektuojamo įstatų pakeitimo 4. Partijos buveinė yra Maironio 9-3 J.Tumo - Vaižganto 9/1, Vilniuje.Mano nuomone ,tai gali būti daroma todėl ,kad Partijos buveinė yra Maironio 9-3 yra pagarsėjusi visuomenėje blogąją prasme.
Arūnas Štaras 1991-1993 metais buvo Vilniaus miesto valdybos pirmininku. Šiandien šios pareigos vadinamos meru. Kaip tik jo vadovaujama miesto valdyba 1992 07 23 priėmė potvarkį Nr.1448V, kurio pagrindu Arūno Štaro žmona Nijolė savo vardu įregistravo 130 kvadratinių metrų 6 kambarių butą Maironio g. 9-3/ Šv.Mykolo g. 11- 3.
Norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną LRLS narį etikos komisijos narį Simą ,kuris jei teisingai turiu omenyje yra Simonas Girdzijauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento direktorius.Taigi tas Simas esant LRLS etikos komisijos posėdyje kavinėje bare buvo vienas iš aršiausių mano puolikų ir buvo ypatingai šališkas gindamas savo pažįstamą Vincą Jurgutį ,kai buvo svarstymas dėl Vinco Jurgučio ,LRLS tinklalapio administratoriaus neteisėtų veiksmų, mano užblokavimo liberalusajudis.lt pažeidžiant partijos įstatus,tiek ir teverta ta LRLS etikos komisija ,kuri yra tokio organo parodija ,nes ignoruoja partijos įstatus,o A.Gricius etikos komisijos vadovas tikriausia net neišnagrinėjo mano kitų prašymų dėl partiečių neteisumo ,kadangi negavau jokiu rašytinių nutarčių.
Štai ir baigėsi LRLS ''teisingos partijos'' mitas arba veidmainytė ir melas ,su laiku visada paaiškėja kas yra kas iš tiesų.
O kas kur ir kaip su Borisovu?
A, tai tas Romas Jankauckas, kuris radijo reporteris sovietų laikais iš Alytaus rajono apie augančius primilžius davė... kol patys nepasijutom numelžti...
REKLAMA
REKLAMA
Romas Jankauskas: Pastabos politinio gyvenimo paraštėse