Seimo valdančiąją koaliciją sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Tiesa, bendras koalicijos narių skaičius – 66 – per mažas sudaryti Seimo daugumą, tačiau koalicijos sprendimus palaiko Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Palaikymą valdantiesiems rodo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Taip koalicijos palaikytojų skaičius auga iki 75 ir sudaro gana tvirtą valdančiąją daugumą, nors kai kurie valdantieji pastaruoju metu demonstruoja priešiškumą koalicijai ir tai akivaizdžiai parodo balsuodami.
Vis tik panašu, kad valdančiųjų nerimo dienos dėl palaikymo trūkumo baigėsi – norą remti koaliciją išsakė partija „Tvarka ir teisingumas“. Su jos nariais valdantieji užsitikrintų 82 balsus Seime.
Ranka ranką plauna
Derybas dėl partijų ar bent frakcijų bendradarbiavimo iniciavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ įkūrėjas Rolandas Paksas. Portalui tv3.lt jis pasakojo prieš kurį laiką viešai pareiškęs, kad partija turėtų trauktis iš „nekonstruktyvios opozicijos ir kiek įmanoma palaikyti dabartinę daugumą, konkrečiai – valstiečius-žaliuosius“.
„Aš nieko neslepiu, aš kalbėjausi ir su Karbauskiu, ir su ministru pirmininku, ir su abiem kartu, ir atskirai, ir ne vieną kartą. Šiandien tos derybos arba šnekos yra pakankamai pozityvios. Pozityviai, optimistiškai nuteikiančios. Bet kol kas ne daugiau“, – sakė R. Paksas.
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis mano, kad R. Paksas matė, jog valstiečiams Seime sunku suburti daugumą.
„Mes turime koalicijoje šiandien mažiau nei 71. Tas palaikymas mums tikrai yra labai svarbus. Jis nėra gyvybiškai būtinas, bet yra svarbus. Gyvybiškai būtinas jis būtų, jeigu mūsų neremtų LLRA-KŠS ar būtų situacijos kitokios. <...> Prezidentas Paksas yra viešojoje erdvėje ne kartą sakęs, kad jis nesupranta, kodėl frakcija aktyviai nepalaiko valdančiosios daugumo pozicijos, nes labai dažnai mes pasigesdavome jų palaikymo balsų prasme. Kartais būdavo, bet kartais man sunku paaiškinti, kodėl jo nebūdavo. Aišku, tai politika, sunkus dalykas“, – tv3.lt sakė R. Karbauskis.
Tuo metu partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pastebi, kad bendrą darbą valstiečiai ir „tvarkiečiai“ kol kas planuoja tik Seime, o derybos pradėtos, nes pastariesiems reikėjo palaikymo įgyvendinant savo programinius pažadus.
„Frakcija iškėlė keletą savo klausimų, jų yra apie 15 partinių nuostatų pagrindinių. Vyriausybėje (dirbti) kol kas neplanuojame, kalbame apie įstatymo leidžiamosios valdžios lygmens sutarimą ar palaikymą. Tai dabar tų 15 formuluočių bus perduota jiems, jie paskirs savo atstovus ir manau, rugpjūtį-rugsėjį mūsų ir jų atstovai susitiks ir žiūrės, ar įmanoma rasti tuos bendrus sutarimus ir žiūrėti dėl bendro darbo“, – tv3.lt kalbėjo R. Žemaitaitis.
Koalicijai koją kiša įtarimai?
Nė vienas iš derybų „galvų“ dar negali tvirtai pasakyti, kaip oficialiai įtvirtins savo bendradarbiavimą – ar tai bus koalicinė sutartis, ar „frakcijų koalicija“, ar bendradarbiavimas be sutarties.
R. Paksas norėtų rasti kompromisą, bet nekartoti „socdarbiečių“ „klaidos“ ir nepasirašyti frakcijų susitarimo.
„Jeigu būtų pasiekta ir susitarta, aš manau, kad nereikėtų daryti mūsų kolegų klaidų, kad tai yra tarpfrakcijinis susitarimas, o partija lygtai būtų ne prie ko. Aš manau, kad tai yra negerai ir tai yra klaida. Aš manau, kad reikėtų rasti kompromisą šitos situacijos. <...> Man atrodo, labai normalus žingsnis galėtų būti frakcijinis susitarimas, kuriam pritaria partija“, – svarstė R. Paksas.
Tuo metu R. Karbauskis tvirtai teigia, kad „Tvarka ir teisingumas“ į koaliciją neįsitrauks, tačiau galima kalbėti apie bendradarbiavimą pasirašant arba nepasirašant sutarties.
„Jeigu ji nebėra opozicijoje, išeina iš opozicijos ir tampa mažuma, kaip LLRA-KŠS, tai galimas bendradarbiavimas Seime su sutartimi, be sutarties, su įsitraukimu į valdymą viena ar kita forma. Šiandien mes turime LLRA-KŠS palaikymą be sutarties, be jokių įsitraukimų. Jeigu „Tvarko ir teisingumo“ frakcija parodo iniciatyvą aktyviau palaikyti koaliciją, tai galimi tie variantai“, – pažymėjo R. Karbauskis.
Tiesa, LRT R. Karbauskis yra minėjęs, kad „tvarkiečių“ įtraukti į koaliciją nenorėtų jau vien dėl to, kad partijai pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje. Apie tai R. Paksas turi savo nuomonę.
„Valstiečiai kalba, kad partijai iškelti kaltinimai ir su tokia partija negalėtų pasirašyti. Jie dar jauni politikai, jie dar nežino, kas jų ateityje laukia ir kiek jų partijai kaltinimų bus iškelta. Gal po poros metų jie galvos ir kitaip. Man taip atrodo“, – teigė R. Paksas.
Abejonės dėl postų
Kai Lietuvos socialdemokratų partija pasitraukė iš valdančiosios koalicijos, o atskilusi partijos dalis į ją sugrįžo, LSDDP gavo dalį postų Seime. Kol kas kalbos apie galimus postus „tvarkiečiams“ – tarsi šakėmis ant vandens.
„Kol kas apie jokius postus nėra kalbama. Buvo kalba, kai buvo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete postas po Povilo Urbšio, buvo kalba, ar mūsų atstovas galėtų užimti vadovo pozicija“, – teigė R. Žemaitaitis.
Seimo kuluaruose girdėti kalbos, kad „tvarkiečiams“ žadėtas Seimo vicepirmininko postas, tačiau R. Žemaitaitis tai neigia – juk visi vicepirmininko postai užimti.
„Dėl Seimo vicepirmininko kalbama nebuvo. Buvo kalbama daugiau iš tų žmonių, kurie bando įvesti didesnę intrigą, nes Seimo vicepirmininko pozicijos šiuo metu yra užimtos, nė vienas Seimo vicepirmininkas nėra pasitraukęs iš savo pareigų. Jeigu kalba būtų apie galimą plėtimą, galima vieną papildomai opozicijai suteikti. Bet tai geriausiu atveju rugsėjo-spalio mėnesį paaiškės“, – sakė R. Žemaitaitis.
Postų dalinti neskuba ir R. Karbauskis. Jo teigimu, jei „tvarkiečiai“ būtų aktyviai įtraukti į Seimo valdymą, jiems galima siūlyti Seimo vicepirmininko kėdę, tačiau jos sulauktų ir LLRA-KŠS.
„Nėra nieko apie tai tartasi. Būčiau toje pozicijoje, kad siūlyčiau padidinti pavaduotojų skaičių, mes tą galime padaryti, finansine prasme beveik jokių skirtumų nesukuria, nes priedas Seimo vicepirmininko yra labai nedidelis, tai nesusikuria papildomų didelių kaštų valstybei. Bet tai galbūt padarytų Seimo darbą aktyvesniu“, – svarstė R. Karbauskis.
Kol kas nė vienas derybų dalyvis tiksliai neatskleidžia, kada galima tikėtis frakcijų susitarimo, nes, pasak R. Karbauskis, tai nėra skubus klausimas.
