Apie šios profesijos subtilybes papasakojo 33 metų rinktinės „Aras“ pareigūnas Mindaugas. Prieš penkerius metus snaiperiu tapęs vyras teigia, kad gali atsitikti ir taip, kad per visą karjerą neteks atlikti šūvio įkaitinės situacijos metu:
„Kaip sako patarlė – „ruoškis blogiausiam, o tikėkis geriausio“, taip ir rinktinės „Aras“ pareigūnai, nuolat treniruojasi ir ruošiasi blogiausiam scenarijui, bet tikisi, kad jis niekad neįvyks. Gali nutikti ir taip, kad rinktinės snaiperiui per visą jo karjerą neteks atlikti šūvio krizinės situacijos atveju.
Anot Mindaugo, snaiperis yra tas rinktinės narys, kuris geba judėti, atlikti taktinę žvalgybą ar šūvį ir likti nepastebėtas, kai to reikalauja aplinkybės. Bet yra situacijų, kai policijos snaiperio darbas yra viešas ir prevencinio pobūdžio, todėl tada pareigūnas dirba taip, kad būtų lengvai pastebimas.
Kodėl pasirinkote snaiperio profesiją? – paklausėme Mindaugo.
Noriu pabrėžti, kad pirmiausia mes esame šturmuotojai. Mūsų pagrindinė profesija – rinktinės „Aras“ intervencinių padalinių kovotojai. Po to jau galima rinktis papildomą specializaciją. Tarnybą rinktinėje „Aras“ pradėjau prieš maždaug 5 metus.
Aš pasirinkau šią profesiją dėl tam tikrų praeityje susiklosčiusių aplinkybių. Teko tarnauti kitoje tarnyboje. Tarnybos metu teko stebėti vieną iš rinktinės „Aras“ vykdomų operacijų ir tokiu būdu užsimezgė pasąmonėje mintis ar klausimas, kas po to vedė link to, kur dabar esu. Kitu atveju, gal ir nebūčiau kėlęs klausimų – ar galėčiau būti „Aras“ pareigūnu, ar tai įmanoma, žemiška ir pasiekiama kiekvienam mirtingajam?
Kokius kriterijus turėjote atitikti, kad taptumėte snaiperiu?
Snaiperis iš esmės yra tam tikrų išskirtinių savybių ir gebėjimų žmogus. Prieš tapdamas „Aras“ pareigūnu jis turi įveikti sunkias, varginančias fizines ir psichologines atrankas. Paprastai tariant, žmogui tenka išeiti iš savo įprasto gyvenimo ritmo mažiausiai 4 paroms ir gyventi labai nepatogiomis sąlygomis bei patirti daug visokių varginančių pratimų – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Reikia išbūti ekstremaliomis sąlygomis – nuolat kankinamam nuovargio, alkio, miego trūkumo.
Kandidatuojant į rinktinę „Aras“ yra praeinama atranka. Tada prasideda bazinis rengimo kursas, kuris tęsiasi apie 3 mėnesius. Po to yra sprendžiama – ar kandidatas padarė pakankamą pažangą, kad jis galėtų tapti rinktinės nariu. Tada tęsiasi toliau mokymosi procesas, bet žmogus jau pamažu yra įvedamas į kovinius vienetus, realius darbus. Pareigūnas jau eina į budėjimus, dirba bei treniruojasi su komanda.
Praėjus maždaug metams laiko, bet labai individualiai, nes priklauso nuo kiekvieno pareigūno, nuo jo sugebėjimo adaptuotis, jam yra pasiūloma rinktis vieną iš specializacijų, kuria kryptimi jis norėtų judėti. Minėjau, kad yra kelios pagrindinės pareigūnų interventų specializacijos: snaiperis, įsilaužimų specialistas, paramedikas, kovinis naras, tyliosios intervencijos specialistas.
Jeigu pareigūnas mato save snaiperiu, tai to tikrai neužtenka, kad galėtų juo tapti. Iš esmės snaiperiu jį turėtų matyti vyresnysis pareigūnas, viršininkas. Žmogus save gali matyti vienaip, o kitas pareigūnas, kuris dėlioja struktūrą, gali matyti viską kitaip. Jeigu sutampa abiejų pusių nuomonės, tada gali žmogus pasirinkti snaiperio kelią ir tuomet prasideda dar vienas naujas mokymų etapas, su neapibrėžta trukme. Mokymosi procesas nenutrūksta visą pareigūno tarnybos rinktinėje „Aras“ laiką. Tai sudėtinga ir labai daug laiko bei pastangų reikalaujanti specializacija.
Rinktinės „Aras“ pareigūnas vienu metu turi treniruotis bazinius dalykus, gilinti ir gerinti savo šturmuotojo įgūdžius, bet tuo pačiu turi lygiagrečiai labai sudėtingą ir gilią snaiperio specializaciją, kurioje yra labai daug ko išmokti ir tobulėti. Kai įvadinis rengimo procesas baigiasi, gauname užduotį, kuria įvertinami pareigūno kaip snaiperio sugebėjimai, jo progresas per rengimo laikotarpį. Yra nusprendžiama, ar jis turi visas reikiamas savybes tapti snaiperiu. Ir nuo to momento prasideda tolimesnis pareigūno rengimas kaip snaiperio, nes būna praeitas tik pirminis etapas.
Kaip atrodo jūsų dienotvarkė?
Pratybos yra planuojamos iš anksto. Turi laiko susidėlioti tvarkaraštį, kad nesikirstų su kitomis tarnybinėmis veiklomis. Mūsų kasdienybė atrodo skirtingai ir priklauso nuo to ar mes ateiname į 24 valandas trunkantį budėjimą, ar dirbame nuo 8 iki 17 valandos. Skirtingai išsidėlioja tam tikros veiklos dienotvarkėje.
Veiklas mums nustato už pasirengimą atsakingi asmenys. Treniruočių planas sudaromas mėnesiui. Kuomet dirbame įprastą darbo dieną, tikimybė išvykti į kovinę operaciją yra mažesnė, todėl pratybos vykdomos maksimaliu intensyvumu. Tačiau kuomet dirbame budėjimo rėžimu, reikia turėti omeny, kad prieš akis laukia para nežinomybės.
Tu gali išvažiuoti į įvykį ir negrįžti iš jo valandų valandas. Todėl turi labai atsakingai paskirstyti jėgas. Mūsų visa tarnyba susijusi su tuo, kad jei nesi išvykęs į kovinę operaciją, tuomet turi nuolatos treniruotis – tiek fiziškai, tiek protiškai. Turi nuolat tobulėti, dirbti su savimi, nes tik tokiu būdu galėsi išlaikyti aukščiausią pasirengimo lygį.
Kiek snaiperio profesijoje yra svarbi psichologija?
Kiekvienas pareigūnas atrankos metu yra patikrinamas, kaip jis geba reaguoti stresinėse situacijose. Yra tam tikri specialūs psichologiniai patikrinimai, kuomet yra stipriai sukeliamas streso lygis kandidatui ir yra tam tikri pratimai, kurie leidžia suprasti, kaip kandidatas sugeba valdyti stresą ir tuo pačiu metu priimti optimaliausius sprendimus. Tai labai svarbu.
Tuo metu jam yra sunku mąstyti ir priimti sudėtingus sprendimus. Vieni asmenys su stresu susitvarko lengviau, kiti sunkiau. Su patirtimi ateina pasitikėjimas savimi. O pasitikėjimas padeda lengviau suvaldyti stresą. Tu tiesiog žinai, kad susitvarkysi, o kai esi nepasirengęs, abejoji savimi, tada gali būti sudėtingiau išlaikyti budrumą, nepasimesti ekstremalioje situacijoje.
Kokias dar snaiperio savybes išskirtumėte?
Kantrybė yra vienas iš kertinių dalykų visame snaiperio turimų savybių komplekte. Jeigu šturmuotojas pageidautina, kad būtų karštesnio kraujo, tai snaiperis priešingai, jis turi turėti savyje labai daug valios ir kantrybės bei sugebėti suderinti savo veržlumą su sugebėjimu išbūti tam tikras nepatogias, nemalonias situacijas ramiai, nepalūžti. Snaiperis yra asmuo, kuris gebantis dirbti su savimi, gerai kontroliuoti savo emocijas ir kūną.
Kiek ilgiausiai snaiperiui gali tekti išbūti vienoje pozicijoje?
Tiek, kiek reikės, tiek ir turėsi išbūti. Jei reikės ir parą laiko. Tiesa, kartais susidaromas klaidingas įspūdis, kad snaiperis būtinai užima tik gulimą poziciją. Snaiperis pasirenka tokią poziciją, kokia tuo metu, tose aplinkybėse yra pati optimaliausia. Jei leidžia aplinkybės, tai renkamasi maksimaliai patogią poziciją. Ta pati gulima pozicija prie tam tikrų aplinkybių gali būti patogi, bet gali būti ir labai nepatogi.
Dažniausia dirbama poromis?
Snaiperio profesijoje komanda įprastai susideda iš dviejų narių – tai snaiperis ir stebėtojas. Vienas visą laiką dirba su į taikinį nukreiptu ginklu, kitas atlieka viską, kas priklauso, kad padėtų snaiperiui. Užvestų jį ant taikinio, atliktų paskaičiavimus, ir panašiai. Yra tikrai labai daug faktorių, lemiančių taiklų šūvį.
Kokie faktoriai svarbūs atliekant šūvį?
Iš aplinkos poveikių, tai didžiausią įtaką daro vėjas, jo kryptis ir stiprumas. Toliau yra paros metas (tamsa, šviesa), taip pat svarbus atstumas, nes kiekvienas ginklas ir šaudmuo turi savo charakteristiką ir jie pritaikyti šaudyti tik tam tikriems nuotoliams. Iš esmės visi aplinkos ir šaulio vidiniai veiksniai turi įtaką šūviui. Didesnę arba mažesnę.
Nėra taip, kad snaiperis tik atsigula ir šaudo. Jis turi gerai planuoti operaciją, atlikti gerą žvalgybą, surinkti tinkamus duomenis, mokėti įvertinti aplinką, atstumus, vėją. Turi įsirengti gerą poziciją. Tik visa visuma leidžia atlikti gerą šūvį. Tu gali būti taikliausias šaulys pasaulyje, bet jei nemokėsi planuoti operacijos, nepadarysi savo darbo taip, kaip galėtum padaryti geriausiai.
Kaip apibūdintumėte, kas yra tikslus šūvis?
Tikslus šūvis reiškia, kad pataikyta būtent ten, kur ir buvo taikomasi, nepaisant pašalinių veiksnių ir dirgiklių. Dažnai tenka šauti per įvairias kliūtis, pavyzdžiui, pastatų, automobilių langų stiklus. Gali būti, kad reikės atlikti šūvį per tam tikrą objektą. Tai gali būti siena arba anga, per kurią turi pasiųsti kulką ir tuos dalykus privalai apskaičiuoti. Kulka keliaujanti per tam tikrą kūną gali keisti savo skrydžio trajektoriją. Aišku, snaiperio darbas yra toks, kad viskas būtų tiksliai apskaičiuota ir vietos klaidai čia nėra. Yra specialūs šaudmenys, kurie skirti šauti per stiklus, per šarvuotas arba apsaugines priemones.
Kokiu atstumu būnant galima atlikti tikslų šūvį?
Jeigu neklystu, tai paskutinis užregistruotas didžiausias atstumas, kai pavyko nukauti taikinį, buvo atliktas Ukrainoje, iš už 3 800 metrų atstumo. Bet čia kalbame karo kontekste. Atsižvelgiant į pasaulinę policijos snaiperių praktiką, statistiškai atstumai yra ženkliai mažesni.
Policijos snaiperis išsiskiria tuo, kad šioje srityje klaidos tolerancija yra lygi nuliui. Atliekamas šūvis turi būti preciziškas. Snaiperio šūvis lemia žmonių likimus ir antros progos pasitaisyti tau niekas nesuteiks.
Kiek esate savarankiški priimti sprendimus dėl šūvio?
Mūsų darbą reglamentuoja policijos veiklos įstatymas, kuriuo vadovaujamės. Jei įstatymai mums leidžia ir turime žalią šviesą iš vadovybės, tai galime priimti sprendimą atlikti šūvį. Gali būti ir taip, kad reikia atlikti šūvį gaunant tam tikras komandas.
Kokias užduotis yra tekę vykdyti?
Yra tekę užtikrinti labai svarbių asmenų apsaugą. Mes turime užtikrinti, kad jeigu kažkas planuotų išpuolį prieš mūsų saugomą asmenį, galėtume užkirsti tam kelią.. Poreikiui esant, atliekame svarbių asmenų saugojimo funkciją.
Paskutinis pavyzdys būtų NATO viršūnių susitikimas, kur buvo daug svarbių asmenų vienu metu. Iš esmės tuo užsiima Vadovybės apsaugos tarnyba, bet mes, rinktinės „Aras“ snaiperiai, būname pasitelkiami, kad užtikrintume saugomų asmenų saugumą, bei būtume visos operacijos akys. Teko saugoti Džo Bideną, Volodymyrą Zelenskį, kitus svarbius asmenis.
Dar tenka atlikti taktinę žvalgybą, pavyzdžiui, planuojant sulaikymo operacijas. Snaiperis yra tas kovotojas, kuris sugeba judėti nepastebėtas ir surinkti reikiamą žvalgybinę informaciją. Gali būti paskirtas snaiperis, kuris nuvyks, išžvalgys teritoriją, sugrįš, o niekas net nesupras, kad apskritai ten kažkas buvo.
Kokia moderni įranga yra pasitelkiama jūsų darbe?
Naudojame vienas pažangiausių technologijų, kokios tik yra sukurtos. Su jomis treniruojamės kiek įmanoma dažniau, kad tai taptų mūsų kasdienybe. Tuo pačiu turime būti pasiruošę, kad bet kada įranga gali sugesti. Negalime būti 100 procentų priklausomi nuo įrangos.
Prietaisai naudojami snaiperių veikloje leidžia mums matyti tai, kas nematoma plika akimi. Mes matome tai, ko nemato kiti, mūsų neriboja prastos oro sąlygos, tamsus paros metas, dideli atstumai ar fizinės kliūtys.
Ar snaiperis gali pataikyti į taikinį, jo nematydamas?
Jei jis turi tikslius duomenis, snaiperis gali pataikyti nematydamas taikinio, bet žinodamas, kur tiksliai jis yra. Sakykime nėra tiesioginio matymo, bet žinai, kur jis tiksliai yra ir gali apskaičiuoti buvimo vietą už priedangos, tada snaiperis gali atlikti šūvį.
Ko tenka gyvenime atsisakyti pasirinkus jūsų profesiją?
Pareigūnų šeimos nariai turi suprasti, kad tai yra labai pavojinga profesija. Taip pat nepriklausomai nuo to – pareigūnas tuo metu yra budėjimo ar poilsio režime, jis bet kuriuo momentu gali būti iškviestas į tarnybą. Tai labai daug laiko ir pastangų reikalaujanti profesija.
Ar siūlytumėte tokį darbą savo pažįstamiems?
Manau, kad vertėtų atsižvelgti į žmogaus asmenines savybes, jo poreikius. Ši specialybė yra tikrai ne kiekvienam. Tikrai yra žmonių, kurie dėl savo savybių galėtų būti geri snaiperiai, bet jei viduje neturėsi noro, tai niekada to ir nepasieksi. Iš asmeninės patirties siūlyčiau žmonėms, rimtai svarstantiems pasirinkti šį kelią, pirmiausia atsakyti sau į klausimus – ar aš tikrai pasiryžęs aukoti savo laisves ir patogumus dėl šios idėjos, kam man to reikia? O kitas etapas būtų užsirašyti į atranką ir ten jau paaiškėtų visos likusios detalės.
Ar tenka bendrauti su kolegomis iš užsienio šalių?
Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai treniruojasi kartu su užsienio kolegomis, partneriais. Europos Sąjungos šalių antiteroristinius padalinius vienija organizacija „ATLAS“, kurios nariai esame ir mes. Mes vykstame į ATLAS šalių organizuojamas pratybas, kitų šalių atstovai atvyksta į mūsų organizuojamus mokymus. Bendradarbiaujant su kitų šalių pareigūnais, apsikeičiame turimomis žiniomis ir įgyjame vertingos patirties.
Daugiau išskirtinių pasakojimų apie mitais apipintą elitinę Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“ ir svarbiausius su organizuotu nusikalstamumu susijusius Lietuvos istorinius įvykius stebėkite 6 dalių dokumentiniame seriale „Vienas Aras“, nuo vasario 28 d., tik per „Go3“ televiziją.
