Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad už komunalinių atliekų tvarkymą atsakingos savivaldybės. Jos sprendžia, kokiu būdu apmokestinti gyventojus – pagal gyvenamąjį plotą, nekilnojamojo turto vienetą, atliekų kiekį ar gyventojų skaičių.
Paprasčiau administruoti pagal plotą
Valdininkai teigia, kad rinkliavos būdas parenkamas atsižvelgiant į vietos sąlygas ir specifiką. Tačiau lieka neaišku, kodėl toje pačioje šalyje vieno miestelio gyventojai už šiukšlių išvežimą moka kelis litus, o gyvenantieji už kelių kilometrų, bet kitoje savivaldybėje už tą pačią paslaugą kiekvieną mėnesį pakloja dvigubai daugiau.
Pasigilinus į skaičius išaiškėjo, kad pusė Lietuvos savivaldybių mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą paskirsto pagal gyventojų skaičių, dar beveik tiek pat – pagal nekilnojamojo turto plotą. Dalis savivaldybių taiko kelis būdus.
Vilnietės Donatos Aliochinos nuomone, skirtingi atliekų tvarkymo apmokestinimo būdai nėra sąžiningi visų gyventojų atžvilgiu. „Jeigu butas nedidelis, ir jame gyvena daug žmonių, žinoma, jiems naudingiau, kai rinkliavos dydis priklauso nuo gyvenamojo ploto.
Tačiau jei tik vienas žmogus gyvena dideliame bute, jis pagal šią sistemą smarkiai permoka. Laimei, kad mano butas nedidelis – tik 33 kvadratiniai metrai“, – nuo gegužės 1 d. Vilniaus rajone įvestą rinkliavą pagal gyvenamąjį plotą kritikavo moteris.
Povilas Turčinavičius, vadovaujantis UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ Rinkliavų administravimo padaliniui, kuris jau pustrečių metų komunalinių atliekų tvarkymą apmokestina pagal gyvenamąjį plotą, gynė šią sistemą pabrėždamas, kad buto ar namo plotą administruoti paprasčiau nei atliekų kiekį ar žmonių skaičių. „Plotas nekinta, priešingai nei atliekų kiekis ar žmonių skaičius, todėl taip mokesčius skaičiuoti paprasčiau“, – lakoniškai paaiškino jis.
Už kvadratūrą moka nevienodai
Skaičiuojant rinkliavos dydį pagal gyvenamosios paskirties pastato – namo ar buto – plotą, kvadratiniai metrai dauginami iš nustatyto rinkliavos dydžio. Nors ta pati sistema taikoma visose septyniose Alytaus regiono savivaldybėse, rinkliavos dydis jose skiriasi. Pavyzdžiui, Varėnos rajono savivaldybės gyventojai už 1 kvadratinį metrą naudingo gyvenamojo ploto kas mėnesį privalo sumokėti 0,16 Lt, Druskininkų – 0,17 Lt. Vilniaus rajone šis mokestis siekia 0,2 Lt, Kauno mieste – 0,23 Lt, o Jonavos rajono kaimuose – nuo 0,06 Lt iki 0,107 Lt. „Įkainius patvirtina savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į per metus surenkamą atliekų kiekį ir joms sutvarkyti reikalingas lėšas“, – rinkliavų dydžių skirtumus pagrindė P.Turčinavičius.
Vieno ar kelių centų skirtumas nėra didelis, tačiau metų pabaigoje sumokėtų mokesčių suma gerokai skiriasi, pavyzdžiui, 60 kvadratinių metrų bute gyvenantys alytiškiai per metus sumoka apie 115,2 Lt už šiukšlių išvežimą, o laikinosios sostinės gyventojai – apie 165,6 Lt.
Tinkamiausias variantas – konteineris
„Tačiau kauniečiai gali rinktis ir kitą atliekų tvarkymo apmokestinimo būdą. Miesto tarybai priėmus sprendimą nuo 2011-ųjų įvesti rinkliavą pagal naudingą plotą, gyventojams buvo suteiktas 3 mėnesių laikotarpis sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais, kad mokestis būtų skaičiuojamas pagal atliekų kiekį. Nesuskubusieji to padaryti automatiškai buvo įtraukti į sąrašus tų, kurie už atliekų tvarkymą moka pagal buto ar namo plotą“, – paaiškino Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė ir pridūrė, kad po šio sprendimo Kaune atsirado apie 3 000 „naujų“ mokėtojų, ligi tol vengusių atsiskaityti už atliekų tvarkymo paslaugą.
Gyventojų bendrijos ir dabar gali pakeisti apmokestinimo sistemą, pavyzdžiui, mokėti pagal gyventojų skaičių ar būsto plotą, tačiau, pasak R.Savickienės, esą protingiausia rinktis rakinamus konteinerius – jie kainuos mažiau nei rinkliava pagal gyvenamąjį plotą. „Kaina priklauso nuo konteinerio dydžio ir nuo to, ar dažnai atliekos išvežamos. Mažiausiai išlaidų patiriama įsigijus 120 litrų talpos konteinerį ir atliekas išvežant du kartus per mėnesį. Per mėnesį tai kainuoja 10,5 Lt“, – paaiškino R.Savickienė.
Mažiau žmonių, mažiau ir šiukšlių
Kauno rajone daugiabučių ar individualių namų gyventojams rinkliavos už šiukšlių išvežimą yra tokios: kiekvienam buto gyventojui taikomas 4,92 Lt tarifas per mėnesį, o privačių namų gyventojams rinkliava skaičiuojama pagal atliekų kiekį (120 litrų atliekų išvežimas kainuoja 4,15 Lt, 240 litrų – 8,31 Lt) ir jų išvežimo dažnį. „Mažesnį konteinerį trijų asmenų šeima užpildo atliekomis maždaug per dvi savaites. Už du mėnesius jie sumoka apie 21 Lt“, – paaiškino Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojas aplinkos apsaugai Darius Šlapikas. Jeigu name gyvena vienas ar du žmonės, jie gali kreiptis į savo atliekų tvarkytoją, kad atliekas surinktų tik kartą per mėnesį. Tad jie moka dvigubai mažiau nei trijų asmenų šeima.
Visiems gerai nebus
Šiaulių krašte kartą per metus gyventojai sumoka nustatytą mokestį. Mieste ir rajone jis siekia 56 Lt, Pakruojo, Joniškio, Radviliškio, Kelmės ir Akmenės rajonuose – 60 Lt. „Rinkliavos dydis nustatomas susumavus atliekų surinkimo ir vežimo iki sąvartyno išlaidas, jų šalinimo sąvartyne mokestį bei rinkliavai administruoti skirtas lėšas. Tai nėra stabilus mokestis – priklausomai nuo degalų kainų ar kitų kintančių išlaidų, reikalingų atliekoms sutvarkyti, savivaldybės tarybos jį gali sumažinti arba padidinti“, – aiškino Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių specialistė Monika Narbutienė.
Ji pabrėžė, kad visos atliekų tvarkymo apmokestinimo sistemos turi privalumų ir trūkumų, o auksinio vidurio nėra. „Skaičiuojant rinkliavą pagal plotą, nukenčia dideliame bute gyvenantis asmuo, o jeigu mokestis priklauso nuo atliekų kiekio, iškyla pavojus, kad taupydami gyventojai ne visas šiukšles sumes į konteinerius – dalis jų tikrai atsidurs pamiškėse“, – komentavo M.Narbutienė.
Telšių regione rinkliava skaičiuojamas dar kitaip – pagal nekilnojamojo turto vienetą. Butams taikomas 133 Lt metinis mokestis, namams – 175 Lt, o kaimų gyvenvietėse namai ir butai apmokestinami vienodai – po 87 Lt. Mokestis priklauso nuo vietinės rinkliavos bazinio dydžio (28 Lt už kubinį metrą atliekų) bei atliekų susikaupimo normos (butams nustatyta 3,12 kubinio metro norma, namams – 6,24 kubinio metro).
D. Šalc
