Kai prieš porą su trupučiu metų Lietuva sužinojo apie tai, kas ir kaip iš tikrųjų valdo mūsų šalį ir mūsų likimus, pamaniau, kad žmonės gali paankstinti pribrendusias permainas ir nesulaukę Seimo rinkimų.
Vėlų spalio 12 vakarą šių iliuzijų neliko. Pasirodo, kad tiesiog buvau užsisklendęs keliasdešimties bendraminčių rate ir nė velnio neišmanau apie savo tautiečius ir kitokius bendrapiliečius. O štai vaikinai (gal ir merginos) iš Lubiankos ir jų patikėtiniai Lietuvoje išmano viską puikiai. Ir toliau dirba savo juodą darbą pagal “aukščiau” patvirtintą planą.
Pirmiausia Lietuva pralaimėjo jau vien tik todėl, kad į rinkimus atėjo mažiau nei pusė visų rinkėjų. Juk be rinkimų į Seimą šįkart vyko ir referendumas dėl Ignalinos AE likimo, kuriame už jos darbo pratęsimą turėjo pasisakyti didesnė dalis rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Dabar visų mūsų laukia labai rimtos problemos, susijusios su šiuo klausimu. Menkas rinkėjų aktyvumas lėmė ir iškreiptą jų interesų atstovavimą naujame Seime, kai mūsų likimą spręs tie, kurie gavo mažiau nei 40 procentų visų Lietuvos rinkėjų balsų.
Žinoma, dabartinė valdžia padarė viską ir panaudojo visus resursus, kad būtų būtent šitaip. Juk dar 15 – 25 procentai rinkėjų, nepatingėję pakelti savo užpakalių rinkimų dieną, galėjo lemti visai kitokią naujo Seimo sudėtį. Arba negalėjo, žinant, kad absoliuti dauguma žiniasklaidos priemonių įkyriai piršo jiems nuomonę, kad rinkimuose tariamai dalyvaus ne 16, o tik 9 – 10 sąrašų. Suprask – balsuodamas už likusius 6 – 7 sąrašus tik “išmesi savo balsą veltui”, ir apskritai geriau rinktis “iš mažesnio blogio”. Bet kodėl iš viso reikia rinktis blogį?
Lietuvoje susiklostė ydinga partijų veiklos ir rinkimų kampanijų finansavimo sistema, kai be didelių pinigų (kaip taisyklė – rusiškų) į didžiąją politiką negali prasimušti jokia normali partija (nesvarbu – “sena” ar “nauja”). Tuo nėra suinteresuota nei į kevalą suagusį tarppartinė nomenklatūra, nei Rusijos “penkta kolona” Lietuvoje – vadinamasis “valstybininkų” klanas. Užtai prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos žmonėms paslaugiai pasiūloma vis nauja pseudopartija – tai A. Paulausko, tai R.Pakso, tai V.Uspaskicho, o štai dabar – A.Valinsko. Linksminkitės, piliečiai, tik ar nebus taip, kad “trečias kartas nemeluoja”? Turiu omenyje tai, kad Rusija jau du kartus “padėjo” mums netekti nepriklausomybės – 1795 ir 1940 metais. Ar tikrai tokia trumpa mūsų atmintis? Pakeliui iš egoistinių paskatų yra naikinamos ir senos tradicinės partijos – turiu omenyje pirmiausią Lietuvos krikščionis demokratus
Neturiu pagrindo džiūgauti ir dėl konservatorių “laimėjimo”, nes yra tik du įmanomi jų veiklos variantai – arba bus atkurtas nenatūralus ir ydingas “2K” projektas, arba jie, nenorėdami prisiimti atsakomybės, turės pasyviai stebėti tolesnį mūsų tautos degradavimą ir valstybės naikinimą iš opozicijos krėslų (apie tokius ketinimus prieš keletą dienų netiesiogiai prasitarė šios partijos vadovas).
Nežinau, kaip greitai Lietuva pasieks Rusijos “valdomos demokratijos” lygį, kada pas mus irgi prasidės žurnalistų žūdymai ir žmonių dingimai. Aišku tik tiek, kad visa tai – ne už kalnų, jei Lietuvos žmonės ir toliau leis tvarkytis mūsų šalyje kaip savo darže tiems, kurių sėbrai rinkimų naktį užsirakina nusišlapinti viešbučių skydinėse.
O kol kas belieka džiaugtis, kad rinkimų barjero neįveikė bent jau Naujoji sąjunga ir “Šatrijos” partija.
