Antradienį Seimas vienbalsiai pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto Politinių partijų finansavimo ir kontrolės įstatymo pataisoms, kad kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose be jokių formalių kliūčių galėtų dalyvauti ne tik partiniai, bet ir visuomenės remiami kandidatai. Tačiau partijų viršenybė prieš nepartinius kandidatus išliko, nes kelią į valdžią jiems užkerta kiti įstatymai.
Ištaisė klaidą
„Jokios procedūrinės gudrybės neturi užkirsti kelio nepriklausomiems, nepartiniams kandidatams dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Tai yra kiekvieno piliečio teisė ir didesnis pasirinkimas rinkėjams“, – teigė Lietuvos vadovė, grąžindama Seimui persvarstyti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymą.
Jo pakeitimas, pasak prezidentės, buvo nepalankus rinkimų kampanijų organizavimo patirties neturintiems nepartiniams kandidatams, ketinantiems savarankiškai kandidatuoti savivaldybių tarybų rinkimuose.
Seimas vienbalsiai (106 balsais) priėmė šio įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymą su visomis prezidentės pateiktomis pataisomis.
Nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija prašymus registruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais priimti pradeda prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui ir priimti baigia tą dieną, kurią pagal atitinkamus įstatymus pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas, t. y. iki š.m. gruodžio 25 d.
Barjerai išlieka
Tačiau šio įstatymo pataisos tik ištaisė klaidas, bet nepalengvino kelio nepriklausomiems kandidatams prasimušti į rinkimus. Nepriklausomi kandidatai Lietuvos savivaldos rinkimuose dalyvaus pirmą kartą. Mat Konstitucinis Teismas (KT) 2007 m. nustatė, kad Konstitucijai prieštarauja iki šiol galiojusi tvarka, leidusi tik partijoms kelti kandidatus į vietinę valdžią.
Vykdydamas šį KT sprendimą Seimas šiemet pataisė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, atverdamas galimybę nepriklausomiems kandidatams siekti vietų savivaldoje. To siekęs sostinės Žvėryno bendruomenės aktyvistas teisininkas Liudvikas Ragauskis apgailestauja, kad kol kas savivaldos rinkimuose demokratija net nekvepia. Mat nepriklausomiems kandidatams reikės surinkti bent 10 proc. rinkėjų parašų, o iš partijų to nereikalaujama. Pavyzdžiui, Vilniuje nepartiniai kandidatai į rinkimus savo kandidatūrą galės iškelti surinkę apie 900, Kaune – apie 600, mažesnėse savivaldybėse apie 100–200 jų kandidatūrą remiančių rinkėjų balsų.
„Įregistruoti kandidatai galės rinkimuose dalyvauti atskirai arba burti koalicinius sąrašus, bet tokia koalicija jau turės surinkti ne 4 proc., kaip partijos, o 6 proc. rinkėjų balsų“, – sako L.Ragauskis. Anot jo, tai taip pat yra nepriklausomų kandidatų diskriminacija.
Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas:
Tarp partijos ir save išsikėlusio nepriklausomo kandidato lygiateisiškumo principas yra. Bet jungtis į sąrašą nepriklausomiems kandidatams ne taip lengva. Jei nepriklausomas kandidatas jungsis su kitu tokiu pat žmogumi prieš rinkimus, užstato sumokės kaip ir dviejų besijungiančių partijų sąrašai. Jeigu jungsis, pavyzdžiui, penkiese – kiekvienas turės sumokėti apie 2 tūkst. litų plius 0,3 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Rinkimų nelaimėję, jie visi savo pinigus atgaus.
O jeigu nepriklausomas kandidatas su niekuo nesijungs, bet per rinkimus peržengs 4 proc. rinkėjų balsų barjerą, garantuojantį bent 3 mandatus, likusieji mandatai bus padalyti tarp partijų ir nepriklausomų kandidatų, gavusių daugiausiai balsų.
Kęstutis Čilinskas, advokatas:
Mane stebina reakcija, tarsi dabar jau būtų atvertas kelias lygiomis galimybėmis rinkimuose dalyvauti ir nepartiniams kandidatams. Iš tiesų tik stengiamasi sudaryti tokį įspūdį.
Mat šią vasarą Seimas priėmė diskriminuojančią Vietos savivaldos rinkimų įstatymo redakciją, draudžiančią vietos bendruomenėms ir visuomeninėms organizacijoms dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose. Asociacijos tegali remti nepriklausomus, save iškėlusius kandidatus. Tai buvo gudrus žingsnis prieš gabius ir partijoms nenorinčius parsiduoti žmones.
Tai, kad partijos bijo lygių galimybių, rodo, kad jos pačios suvokia nesančios vertybes ginantys visuomenės dariniai. Būtų teisinga asociacijoms ir bendruomenėms kelti savo kandidatus, kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, o paskui ir į Konstitucinį Teismą, kad būtų leista piliečiams įgyvendinti savo konstitucines teises.
Alia ZINKUVIENĖ
