Šios savaitės „Respublikos“ žmonės –visi rinkėjai, visi iš dviejų milijonų žmonių, turinčių rinkimų teisę ir sekmadienį pasiryšiančių dalyvauti rinkimuose, kad dar kartą pabandytų išrinkti pačią geriausią savo savivaldybės tarybą. Savaitės žmonės –tai visi optimistai ir kūrėjai. Visi, kurie tiki, kad jų balsas padės sukurti tobulesnius Lietuvos valstybės pamatus. Ir nors ne visada pasiseka, jie vis vien nėra galutinai nusivylę, jų optimizmas ir viltis nėra galutinai sužlugdyti. Jiems vis vien dar skauda dėl Lietuvos, todėl jie nori sau ir savo valstybei padėti dar kartą, pagaliau išrinkti į valdžią pačius geriausius.
Ta proga „Respublika“ kalbina Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininką Zenoną VAIGAUSKĄ:
– Lietuvoje mažėja žmonių, bet kandidatų, dalyvaujančių rinkimuose, skaičius kaskart didėja. Gal ateityje kandidatų bus daugiau nei rinkėjų?
–Niekada. Dėl matematinės sąlygos –kiekvienas kandidatas irgi turi teisę balsuoti, todėl ir pats yra rinkėjas.
– Vadinasi, demokratija bet kokiu atveju bus išgelbėta. Net ir tuo atveju, jei visuomenė, nusivylusi savo valdžiomis, taps visiškai pasyvi. Kandidatai galės už save pabalsuoti ir taip save išrinkti. O laimės tie kandidatai, kurie turės gausesnes šeimas ir tose šeimose bus daugiau pilnamečių narių. O kokia situacija dabar? Jei palygintume demokratinius rinkimus prieš 20 metų ir dabar? Ar rinkėjas politiškai labiau susivokęs? O gal balsuoja rusiškos ruletės principu –pavyks-nepavyks?
–Kad čia sunku man atsakyti. Ką išrenka, tą ir turi. Ne mano kompetencija vertinti. To reikėtų sociologų klausti.
– O kaip jaunimas –ar aktyvėja? Lietuvai senstant, būtent jaunimo balsai teikia vilties, kad ateityje nepritrūksime savo valstybei neabejingų žmonių.
–Vilniuje labai daug jaunimo mačiau tarp tų, kurie balsavo iš anksto. Pensininkai gal turi daugiau laiko balsuoti? O gal jaunimas iš tingėjimo atėjo anksčiau balsuoti? (Juokiasi –red.past.) Bet malonu. Vadinasi, jie, jaunimas, jau žino, už ką balsuoti, turi tvirtas asmenines pozicijas.
–O ką daryti, jei tvirta asmeninė pilietinė pozicija nenušvis ir šį sekmadienį?
– Ateiti į rinkimus verta. Kiekvienas balsas labai brangus ir labai svarbus. Ypač kai žmonės ateina gerai apgalvoję, už ką balsuos. Anglai turi posakį, kad kiekvienas balsas yra grafas. Aristokratas. Valdovas. Kiekvienas balsas valdo. Gaila, jog kai kurie mūsų žmonės mano, jog yra žygdarbis nedalyvauti rinkimuose ir taip kažką nubausti.
– Na, gal žmogus nenori savo balsu kažko įdarbinti, kad išrinktas į savivaldybės tarybą gautų algą. Juk ne save rinkėjas įdarbins, o kitą.
– Bet rinkėjas pats atima iš savęs balso teisę: galvoja ne ką išrinkti, o ko neišrinkti. Turėtume ieškoti tinkamiausio kandidato, o ieškome, ką čia nubaudus. Visi žmonės, kurie ateina į rinkimus, yra kūrėjai. O neinantys į rinkimus nori tai sugriauti. Renkantys yra kūrybingi žmonės. Jie kuria savivaldybę, valstybę. Jie kloja savivaldybėms, valstybei pamatus. Tai kūrėjai, grafai, nes jie iš esmės sukuria savivaldybių tarybas, o vėliau vertina politikų darbą. Rinkimai –tai labai atsakingas demokratijos darbas. Gal išrinks tokius, kurie po ketverių metų nebus atsibodę. Gal išrinktiesiems rūpės darbu atsidėkoti jais pasitikėjusiais žmonėmis. O rinkėjai savo ruožtu atsidėkos už gerą darbą dar kartą išrinkdami. Juk renkame ne kokius nors partkomo parinktus kandidatus kaip sovietiniais laikais. Tai visiškai demokratiniai rinkimai.
–Bet kodėl didėja žmonių nusivylimas? Kodėl jų aktyvumas mažėja?
– Gal reikia vieniems kitus paraginti? Austrijoje rinkimų apylinkės yra nedidelės ir užsidaro tada, kai visi, turintys rinkimų teisę ir norintys pabalsuoja. Apylinkei nereikia laukti iki vakaro, gali užsidaryti bet kada, pavyzdžiui, 14 valandą. Tarkime, yra kokia nors nedidelė rinkimų apylinkė Alpių kalnuose. Vietiniai vieni kitus pažįsta. Rinkimų komisijoje taip pat visi kaimynai. Nepatogu juos versti sėdėti rinkimų apylinkėje iki vėlaus vakaro, todėl žmonės skuba balsuoti. Vieni kitus paragina. O Lietuvoje nuolat tenka žmonėms pakartoti, kad jų balsai labai svarbūs. Tiesa, kai kurie asocialūs rinkėjai viliojami su buteliu, tačiau neigiamus dalykus galima įveikti didesniu sąmoningų rinkėjų aktyvumu. Tada asocialų balsai bus užblokuoti. Gaila, kad būna daug sugadintų biuletenių, todėl balsavimo kabinose pakabinome instrukcijas-priminimus, kaip balsuoti.
–Ar neatsitiks taip, kad ateityje žmonės taip nusivils savo valdžiomis, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams, tarsi vestuvių kviesliams, teks važinėti po Lietuvą karietomis ir taip raginti žmones: sveteliai, nepasididžiuokite, ateikite į rinkimus?
–Kai kuriose šalyse taip jau vyksta. Bet per daug raginti pavojinga. Mūsų žmonės šiek tiek atžagarūs, užsispyrę. Kuo labiau raginsime, tuo labiau priešinsis.
–Gaila, kad apvaizda ne visada atsiunčia mums instrukciją, už ką balsuoti, kad vėliau nenusiviltume. Juk tiek kandidatų! O kiek dar Vyriausiajai rinkimų komisijai teko jų „išbrokuoti“ dėl įvairių nuslėptų nuodėmių...
– Kandidatų būrys tikrai įspūdingas. Anksčiau „išbrokuodavome„ apie du šimtus, o dabar – daugiau kaip tris šimtus. Bet nieko baisaus, jei iš septyniolikos tūkstančių tik apie tris šimtus „išbrokavome“.
– Tad dabar bent žinosime, kad likusieji kandidatai –„be broko“. Sekmadienį galime prie rinkimų urnų žingsniuoti drąsiai. Na ką gi, pabandysime dar kartą.
Olava STRIKULIENĖ
