Į kovą su smarkiai šalyje paplitusia šešėline ekonomika stoja Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bendromis pastangomis įsteigtas Rizikos analizės centras.
Jau seniai išmokę plauti neskaidriai įgytus pinigus gudriai užmaskuotų finansinių schemų organizatoriai griebėsi naujų veiklos metodų. Jie vis dažniau naudojasi užsienio bankų paslaugomis.
Tokias šių dienų versle siautėjančių sukčių veiklos tendencijas kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojais pastebi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai.
Iki šiol abi struktūros dažniausiai dirbdavo atskirai, tačiau neseniai įsteigtas Rizikos analizės centras (RAC), kuris aktyviai dirba organizuojant bendradarbiavimą ir apsikeitimą informacija tarp FNTT ir VMI. Pagrindinė naujojo centro užduotis – užtikrinti greitą prieigą prie minėtose įstaigose kaupiamų duomenų bei bendrai vykdyti jų analizę.
RAC žada greičiau ir efektyviau nustatyti mokesčius vengiančias mokėti bei pinigų plovimu užsiimančias verslo kompanijas, pavienius asmenis.
Apie tai „Balsas.lt savaitė“ kalbėjosi su VMI viršininko pavaduotoju Artūru Klerausku ir FNTT patarėju Igoriu Kržečkovskiu.
Dalijasi bendra duomenų baze
– Pradėjus centro veiklą pranešime žiniasklaidai buvo skelbiama: „Rizikos analizės centro įsteigimas ir pirmieji jo darbo rezultatai įrodo, kad betarpiškas institucijų specialistų bendras darbas yra efektyviausia institucijų bendradarbiavimo forma, kuri sudarys realias prielaidas įgyvendinti šešėlinės ekonomikos mažinimo uždavinius. Bendradarbiavimas tarp VMI ir FNTT bus ne „popierinis“, o realus.“ Kaip kilo mintis įsteigti tokį centrą? – „Balsas.lt savaitės“ žurnalistas pasiteiravo pareigūnų.
A. Klerauskas: Vykdydamos keliamus uždavinius šešėlinės ekonomikos mažinimo srityje, institucijos ieško efektyvesnių darbo metodų. Ne kartą su kolegomis esame aptarę, kad užsienio šalių praktikoje yra pasiteisinęs bendro darbo modelis, kai skirtingų institucijų atstovai dirba vienoje komandoje. Tad nutarėme tokią praktiką pritaikyti ir mūsų institucijų darbe. Tokio darbo modelio esmė – institucijų deleguoti atstovai tam tikrą darbo laiko dalį skiria bendram komandiniam darbui įrengtame ir reikalinga kompiuterine, programine įranga aprūpintame RAC, iš kurio jiems prieinamos visos mūsų institucijų duomenų bazės.
I. Kržečkovskis: Šiandien abiejų institucijų tikslas – apsaugoti valstybės finansų sistemą. Galbūt skiriasi tik darbo priemonės.
FNTT priemonių arsenalą turi kiek kitokį nei VMI. Dirbame naudodamiesi operatyvinės veiklos priemonėmis, o VMI nevaržomai naudojasi Mokesčių administravimo įstatymu. Tačiau abi institucijos turi sukaupusios nemažai svarbios informacijos. Svarbu, kad mums pavyko pradėti keletą bendrų tyrimų naudojant skirtingų priemonių arsenalą.
Prasidėjo veiklos metas
– Ar panašūs dariniai veikia Vakarų šalyse?
I. Kržečkovskis: Būtina prisiminti, kaip su nelegaliu praturtėjimu kovojama Vokietijoje. Šioje šalyje teko kurį laiką stažuotis. Joje veikia griežta duomenų apsaugos kontrolė. Tarkime, policija neprieina prie informacijos apie pavienių asmenų ar bendrovių sąskaitas, nes tai Vokietijoje laikoma mokesčių paslaptimi.
Bet kovoti su pinigų plovimu be tokių duomenų neįmanoma, nes pinigų plovimo filosofija – sumaišyti legalius pinigus su nelegaliais. Todėl pinigų plovimu neretai verčiasi turtingos verslo kompanijos.
Jau prieš 15 metų Vokietijoje buvo įkurti specializuoti policijos daliniai, kuriuose dirbo kriminalinės policijos ir muitinių pareigūnai. Ir būtent toks jų bendradarbiavimas davė efektyvių rezultatų, nes galima pasinaudoti policine ir mokestine informacija.
Daugiau dėmesio užsieniečiams
– Galbūt galėtumėte pateikti konkrečius RAC veiklos metodų pavyzdžius?
A. Klerauskas: Pavyzdžiui, mūsų kolegas iš FNTT pasiekia informacija, kad tam tikroje bendrovėje vedama vadinamoji juodoji buhalterija arba darbo užmokestis mokamas vokeliuose. Įstatymai FNTT suteikia daug galių, tokių kaip operatyvinė veikla, tačiau preliminariai įvertinti gautą informaciją būtini duomenys apie įmonės vykdomą veiklą, deklaruojamus ir mokamus mokesčius. Taigi turint galimybę pasinaudoti abiejų institucijų turimais duomenimis, atsiranda prielaidos daug išsamesnei analizei. Tarkime, netikėtai veiklą pradėjo nedidelė įmonė, kuri verčiasi buitinės technikos prekyba. Joje dirba tiktai vienas darbuotojas, o įmonės steigėjas yra užsienio pilietis. Jau pirmosiomis įmonės gyvavimo savaitėmis ima suktis milijoninė apyvarta, kuri viršija stambiausių rinkos žaidėjų pelną. Suprantame, kad realiame versle tai mažai tikėtina. Jeigu siekdami gauti papildomų duomenų būtume kreipęsi tik į kitos šalies mokesčių administraciją, tai greičiausiai nebūtume sužinoję, jog įmonę steigs asmuo, turintis turtingą kriminalinę istoriją. O per FNTT tokia informacija mus pasiekia greitai.
I. Kržečkovskis: Dažnai pasitaiko, kad įmonės dokumentacija atrodo idealiai, bet įtarimų sukelia keistais maršrutais judantys pinigai ir prekės. Tokiu atveju FNTT per tarptautinius kanalus turi galimybę patikrinti pinigų srauto judėjimą užsienio šalyse, nustatyti, ar prekes tikrai gavo jų pirkėjas.
Tūkstančiai eurų – iš Airijos
– Bet ar visada jums pavyksta laiku užkirsti kelią tokiems sukčiams?
I. Kržečkovskis: Pripažinsiu, pasitaiko atvejų, kai ateiname per vėlai. Kai panašios nusikalstamos veikos būna įvykdytos, praeina pusmetis ar net pusantrų metų. Tačiau tokiam laikotarpiui jau nelieka nei nusikaltėlio pėdsakų, nei pinigų.
Tokie reiškiniai skatina dažniau kalbėti apie įtarimą keliančių pinigų srautą į šalies biudžetą. Be to, šiandien yra įsigaliojęs Baudžiamasis kodeksas dėl neteisėto praturtėjimo, kai teismas gali konfiskuoti neaiškios kilmės pinigus, kurių legalaus šaltinio jų savininkas negali pagrįsti.
Šiuo metu FNTT naudoja galimybes, kai įtarimų sukėlusių pinigų išmokėjimas gali būti sustabdytas penkioms darbo dienoms, ir per tokį laikotarpį pradeda aiškintis pinigų atsiradimo kilmę.
Vienas šalies bankų neseniai susidomėjo, kad į garbaus amžiaus moters banko sąskaitas kaskart iš Airijos suplaukia apvalios pinigų sumos. Galiausiai nustatyta, kad sukčiavimo būdu į jos sąskaitą buvo pervesta apie 70 tūkst. eurų. Rezultatas – pinigai areštuoti sąskaitoje, o asmuo, kuris įtariamas nusikaltimo organizavimu, sulaikytas Airijoje.
RAC dvi institucijos pernai pradėjo tirti tarptautinio sukčiavimo atvejį, kuriame dalyvavo ir Lietuvos įmonė, deklaruojanti milijonines apyvartas iš prekybos su užsienio šalyse įregistruotomis įmonėmis. Tyrimo metu nustatyta, kad Alytuje registruota bendrovė deklaruodavo tiekimus trijų skirtingų ES šalių ūkio subjektams, pavyzdžiui, dviejų mėnesių tariamų tiekimų apimtys viršija 20 mln. litų.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Alytaus rajono apylinkės prokuratūra.
Įtariamų fizinių asmenų - 22, panaudota užsienio juridinių asmenų - 2, Realizuota telefonų - apie 100 tūkst. vien., telefonų vertė - apie 44 mln. lt, padaryta žala biudžetui - apie 6,6 mln. litų.
Įtariamų fizinių asmenų - 14, panaudota juridinių asmenų - 7, neteisėtai realizuota apie 400 t. metalo laužo, laužo vertė - apie 5 mln. litų,padaryta žala biudžetui - apie 770 tūkst. litų.
TIK FAKTAI
Šiuo metu visoje Lietuvoje veikiančiuose FNTT padaliniuose dirba 449 darbuotojai, iš jų – 268 statutiniai pareigūnai.
2010 metais FNTT tyrėjai patikrino 386 įmones ir fizinius asmenis bei išaiškino 142 administracinius teisės pažeidimus. Buvo surašyta 113 protokolų, 42 kiti dokumentai dėl administracinių teisės pažeidimų ir skirta 69 590 litų baudų. Išaiškinta 47 045 558 litų nuslėptų mokesčių.
Pernai ikiteisminio tyrimo metu fiziniai ir juridiniai asmenys savo noru atlygino 3 282 103 litų žalą, padarytą valstybei.
854 796 litų žala atlyginta ikiteisminio tyrimo bylose.
Siekiant užtikrinti, kad valstybei padaryta žala būtų atlyginta, juridiniams ir fiziniams asmenims buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui, kurio vertė sudaro 101 739 776 litus.
2010 metais VMI teisėsaugos institucijoms perdavė 315 medžiagų (kiekviena jų apima keliasdešimties įtartinų įmonių „voratinklių“ veiklą) apie galimai nusikalstamą veiklą, iš jų FNTT perduotos 199 medžiagos. Perduota informacija apie galimai nuslėptus beveik 28 mln. litų.
VMI, vykdydama kontrolės, aktyvios stebėsenos procedūras, per devynis praėjusių metų mėnesius nustatė 264 mln. litų nesumokėtų mokesčių.
