„Nemanau, kad profesionalai gali taip elgtis. Nesakau, kad nepasielgė, bet nemanau, kad gali taip elgtis. O jeigu taip padarė, tai yra labai neteisinga ne tik jų pačių ar rezultatų, bet ir visos Lietuvos žmonių atžvilgiu“, – teigė naujienų portalo tv3.lt pašnekovas.
R. Kurtinaitis pasidalijo mintimis apie Lietuvos krepšinį purtantį skandalą, skirtumus tarp skirtingų kartų krepšininkų ir suvokimą, kada reikia sunkiai dirbti dėl medalių, o kada galima ir atsipalaiduoti.
Kaip vertinate skandalingą žinią, kad atrankoje į olimpines žaidynes kažkurie krepšininkai galimai vartojo alkoholį?
Sunku kažką komentuoti. Yra dvi nuomonės ir abi – solidžių žmonių. Mindaugas Kuzminskas, kuris sako, kad taip nebuvo ir Andrius Tapinas, teigiantis, kad taip buvo. Ką aš galiu daugiau pasakyti? Nieko (juokiasi – aut. past.). Turi kažkas į kažką išsivystyti – buvo taip ar nebuvo. Abu garbingi žmonės kalba, abu juos gerbiu. Bet vienas iš jų sako netiesą. Tik tiek galiu pasakyti. Mane nustebino tokia žinia.
Ar per jūsų krepšininko ir trenerio karjerą yra tekę atsidurti panašioje situacijoje?
Jau anais laikais taip nevykdavo. Aišku, visiems yra suprantama ir nematau nieko blogo, kad pasiekęs pergalę gali ją atšvęsti, jeigu tam yra laiko. Tai yra normalu. Bet prieš varžybas, tai labai abejoju. Nejaugi taip galėjo pasielgti mūsų komanda? Neturiu net ką pasakyti.
Kas jūsų laikais padėdavo išvengti tokių situacijų?
Mes visi žinojome, ko mes siekiame. Treneris Vladas Garastas niekada nekeldavo balso, bet sakydavo – „Vyrai, laukia rimti reikalai. Turime rimtai į tai žiūrėti“. Ir mes vieni kitus kontroliuodavome. Tame nebuvo kažkokios problemos. Mes žinodavome, kiek mums reikia laiko pasiruošti varžyboms – mėnesio, dviejų. Mūsų laikais būdavo kita sistema. Turais žaisdavome 5 rungtynes iš eilės ir tada laukdavo 2 mėnesių pertrauka. Jei tą turą laimėdavome, tai grįždami kas alaus, kas šampano išgerdavo. Tu žinodavai, kad turi 2 mėnesius pasiruošimui. Per tas laisvas dienas, aišku, atšvęsdavai ir tai yra normalus dalykas. Nematau tame nieko blogo.
Skaičiau kažkada apie legendinį Vokietijos tenisininką Borisą Beckerį. Tada jis buvo karjeros aukštumoje. Jį pamatė bare vartojantį alkoholį ir paviešino. Tai jis tada sakė, kad „žmonės, jūs nedarykite iš mūsų Dievų, mes esame paprasti žmonės. Tik mano darbas ir pasirinkimas yra žaisti tenisą. Ir aš irgi noriu nueiti į barą, pasėdėti su žmonėmis, išgerti alaus. Esu paprastas žmogus“. Esmė, kad tokius dalykus turi suderinti. Yra kada galima ir kada negalima.
Mūsų laikai buvo tokie, kad sugebėdavome tai suderinti. Jei mes būtume bet kaip elgėsi, tai tų medalių ir nuopelnų neturėtume. Niekas neatneštų mums į barą tų medalių. Taip galvoju. Galiu pasakyti, kad lyginant mūsų laikmetį ir dabartinį, tai mes neturėjome galimybės tiek uždirbti pinigų. Gyvenome kitoje santvarkoje. Būdamas olimpiniu čempionu gaudavau 150 rublių, kai mano mama dirbdama spaustuvėje uždirbdavo 230 rublių. Jei dėl neprofesionalaus požiūrio būčiau praradęs krepšinį, būtų labai skaudu, bet nueičiau į fabriką ir užsidirbčiau tuos pačius, net didesnius pinigus. Dabar, kaip tu į viską žiūri, tu gali uždirbti nuo 100 eurų iki milijardo. Toks platus finansinis spektras, kad blaiviai mąstantis žmogus neturėtų rizikuoti dėl kažkokio pasilinksminimo prarasti tokias galimybes. Būtų nelogiška.
Turėtum būti begalviu, kad paimtum ir prieš tokio atsakingumo varžybas vartotum alkoholį. Prieš olimpinę atranką. Mano viso gyvenimo tikslas buvo tapti olimpiniu čempionu, ką man ir pavyko padaryti. Dabar tu vieną kartą jau nepatekęs į žaidynes, nuvažiuoji į atranką ir, grubiai sakant, prisigeri prieš svarbiausias varžybas. Sveiku protu to nesuprasčiau. Bet dabar pasaulyje vyksta tokių dalykų, kurių irgi nesuprantu.
Gal problema tame, kad Lietuvoje krepšinyje šiuo metu tarp trenerių ir žaidėjų trūksta autoritetų?
Mums nereikdavo kažkokių autoritetų. Mes suvokdavome, ką mes darome. Taip, mes nebuvome šventieji, bet mes suvokdavome, ką darome. Kai ateidavo pasiruošimo metas, žinodavome, kiek laiko turime. Mėgdavo vaikinai ir parūkyti. Ko tik ten nebūdavo. Bet viską mesdavom pasiruošimo metu. Mes patys iš savęs tokie būdavome. Reikia padaryti, o tada žiūrėsime – švęsime ar nešvęsime. Iškovojęs skambią pergalę tikrai gali ir atšvęsti. Logiška, įtampą nuolat jaučiantis žmogus negali tik taip gyventi ir nepabandyti tos įtampos nusiimti. Mes patirdavome baisius krūvius. Tai išgerti alaus bokalą likus mėnesiui iki sezono pradžios nebūdavo kažkas tokio.
Ar teko susidurti su situacija, kai žaidėjas susigadino karjerą dėl kokios nors priklausomybės?
Buvo toks NBA krepšininkas Shawnas Kempas. Didelė žvaigždė. Net nebaigęs universiteto jis pateko į NBA lygą. Jis žaidė Sietle. Rungtyniavo vėliau ir su Arvydu Saboniu Portlande. Jis baigė karjerą, nes turėjo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Žmogus sunaikino pats save. Turėjome ir perspektyvių lietuvių, kurie elgėsi netinkamai ir jų žvaigždė užgeso. Nenoriu nieko įvardyti.
Kokia turėtų būti šios skandalingos Lietuvos krepšinio rinktinės istorijos atomazga ir pasekmės?
Manau, kad čia yra ne vienos dienos darbas. Iš tūtelės dantų pasta yra išspausta ir sugrūsti ją atgal bus sudėtinga arba net neįmanoma. Jau dešimtmetį girdime krepšininkų pasisakymus – važiuos, nevažiuos į rinktinę. Arba – džiaukitės, kad atvažiavome, aukodami savo vasarą. Lietuva jus išaugino ir kviečia reikiamu metu ginti šalį. Visa laimė, kad čia yra ne karo, o sporto atvejis. Tai yra pareiga. Tu negali sakyti sunku, pavargau. Jeigu koja nenulūžusi, tai turi žaisti už rinktinę.
Pamatysite. Jei čia pasitvirtins ar nepasitvirtins, bet šaršalas jau sukeltas. Kai reikės surinkti tą rinktinę kitiems, o šie krepšininkai bus įsižeidę. Nežinau, kaip čia viską reikės sutvarkyti. Meistriškumo neturime tokio, kuris leistų laisvai gyventi ir laimėti. Medaliai iškovojami tada, kai yra sunkiai dirbama.
Pasipylė skandalingos detalės
Primename, kad dar savaitgalį savo laidoje „Laikykitės ten“ žurnalistas Andrius Tapinas užsiminė apie vyrų krepšinio rinktinės išgertuves Puerto Rike, po kurių dužo ir televizorius. Vėliau jis savo „Facebook“ paskyroje pasidalino ir daugiau detalių.
„Aš neminėsiu žaidėjų pavardžių, nors jas žinau, nes čia ne vieno ar kito žaidėjo pavardė, o visa delegacijos ir LKF, kuri ilgus metus toleravo šituos dalykus, problema.
Po rungtynių su Dramblio Kaulo Krantu viename iš rinktinės viešbučio kambarių vakare užsikuria vakarėlis. Geriama iš širdies, dalyvauja keturi-penki rinktinės žaidėjai (Mindaugas Kuzminskas nedalyvauja), vyksta įvairios fizinės pramogos ir taip nutinka, kad vienas iš jaunesnių žaidėjų sudaužo televizorių.
Kitą dieną žaidėjai, liudininkų teigimu, atrodo prastokai, bet per pietus patys mielai pasakoja savo nakties nuotykius. Apie juos sužino ir treneris Maksvytis. Labiau patyrę delegacijos nariai yra sunerimę, jie žino, kad toks baliukas gali atsiliepti ne iš karto, o po kelių dienų. Deja, panašu, kad taip ir nutinka.
Po pralaimėjimo Puerto Rikui, mano žiniomis, treneris Maksvytis papasakoja apie šitą incidentą Mindaugui Balčiūnui. Būtent tomis dienomis nuotrupos galėjo pasiekti ir Puerto Rike dirbusius žurnalistus“, – rašė A. Tapinas.
Informacijos apie drausmės pažeidimus nėra
Primename, kad portalas tv3.lt kiek anksčiau susisiekė su LKF generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu, kuris patikino neturintis jokios informacijos apie dužusius televizorius ar krepšininkų drausmės pažeidimus.
„Čia visų komercinio turinio gamintojų komentarų tikrai nekomentuojame. Kiekvienas laisvas saviraiškai, tai jokių komentarų. Neturime jokios absoliučiai informacijos apie tai. Federacija iš tiesų padarė gražią vakarienę ir tai viskas, kas vyko. Nežinau net apie ką čia kalbama, nes buvo labai gražiai pabūta, pasėdėta prie stalo po visko, padėkota žaidėjams ir viskas“, – sakė M. Balčiūnas, kuris kartu su rinktine viešėjo Puerto Riko mieste San Chuane ir iš arti matė bei organizavo rinktinės krepšininkų gyvenimą.
M. Balčiūno teigimu, po pralaimėjimo Puerto Rikui vyko rinktinės narių pasisėdėjimas, tačiau jis neperžengė padorumo ribų.
„Nenoriu niekaip to dalyko komentuoti, nei ką. Čia jei matote daug tų komercinio turinio kūrėjų bando iš viso šito reikalo kažkaip pasipelnyti, ar kaip čia įvardinti, net nežinau. Bet tai galbūt ir yra laisvos spaudos situacija ir labai gerai, kad kiekvienas užsiima saviraiška, nieko blogo tame nematau, o komentuoti mes tikrai čia nieko nekomentuosime“, – pridėjo M. Balčiūnas.
