„Šiuo metu nagrinėjame ekspertines įžvalgas, girdime ir Generalinės prokuratūros, ir teismų pozicijas. Esame darbo procese, todėl galutinė pozicija ir nuomonė susiformuos artimiausiu metu“, – Eltai trečiadienį teigė R. Mockus.
Pagal dabartinį reguliavimą į „čekiukų“ skandalus įsivėlę politikai gali netekti teisės būti išrinkti arba būti paskirti į valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas. Šiuo metu tokį viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tada, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis.
Jei Seimas pritartų Seimo socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotiems BK pakeitimams, viešųjų teisių atėmimas būtų skiriamas tik tada, jei teismas padarytų išvadą, jog toks teisių atėmimas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai siekiant apsaugoti visuomenės interesus.
Įpareigojus teismą įvertinti viešųjų teisių atėmimo proporcingumą, Seimo Teisės departamento nuomone, būtų išbalansuota BK sistema.
Kaip ELTA jau skelbė, generalinė prokurorė Nida Grunskienė parlamente registruotas BK pataisas, susijusias su „čekiukų“ skandaluose minimais politikais, vertina kritiškai. Anot jos, projektas yra skubotas, neišdiskutuotas.
Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
