Teisėjas teisėjų Jeugenijušas Jaglinskis per posėdį trečiadienį paskelbė, kad už nedalyvavimą praeitą savaitę, rugsėjo 11 dieną vykusiame teisiamajame posėdyje, gynėjui, advokato padėjėjui Andžejui Sinicynui paskirta 100 eurų bauda.
Už nedalyvavimą rugsėjo 5 dienos teisiamajame posėdyje, kaltinamajam Antonui Matiukovui paskirta 300 eurų bauda.
Teismas paskyrė ir dar vieną baudą kaltinamajai Erikai Andriukaitienei. Už nedalyvavimą rugsėjo 11 dienos teisiamajame posėdyje jai paskirta 300 eurų dydžio bauda.
ELTA rašė, kad ši kaltinamoji dėl rūpesčių namuose, vaikų ligų praleido dalį teismo posėdžių ir už tai yra gavusi baudų už maždaug 1,3 tūkst. eurų.
Kaltinamosios riaušių byloje E. Andriukaitienės advokatė Snaiguolė Mažeikienė Eltai pasakojo, kad jos ginamoji yra našlaitė, gyvena Kaune, viena augina keturis nepilnamečius vaikus.
Pasak S. Mažeikienės, vaikus prižiūrinčiai moteriai nuolat važinėti į Vilnių, kur teisme nagrinėjama riaušių byla, yra itin nepatogu, nes esą nėra žmonių, kurie galėtų padėti prižiūrėti jos vaikus. Dėl to, pasak advokatės, teismo prašoma leisti E. Andriukaitienei dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, tačiau teismas, S. Mažeikienės teigimu, tik kelis kartus leido tai padaryti.
„Ginamoji pradėjo dirbti, bet negalėjo išsilaikyti darbe, nes vaikai labai serga. Vaikų juk negali palikti vienų namuose. O štai, jei sugenda automobilis, tai teismas leidžia žmogui prijungti prie posėdžio nuotoliniu būdu. Atrodo, kad teismas yra nusistatęs prieš mano ginamąją.
Ji (E. Andriukaitienė – ELTA) porą kartų buvo nuotoliniu būdu prijungta į teismo posėdį. Paskutinį kartą, kai teisėjas leido prisijungti prie posėdžio, tai leido tik vienam posėdžiui, kitą kartą, kai ji bandė prisijungti, negalėjo to padaryti, nes buvo leista prisijungti tik vienam posėdžiui. Kiti pasijungia į posėdžius, vairuodami transporto priemones, o moteris, augindama vaikus, pasijungti į posėdį negali. Neteisybė, nėra logikos“, – Eltai komentavo advokatė.
S. Mažeikienė tvirtino, kad teismas, neleisdamas E. Andriukaitienei prie teismo posėdžių prisijungti nuotoliniu, aiškių argumentų esą nepateikia. Tuo metu kaltinamoji, pasak jos gynėjos, teikia teismui dokumentus apie savo, savo vaikų ligas, tačiau teismas ir toliau jai neleidžia posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodo, kad dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose visiems proceso dalyviams (ne išimtis ir kaltinamieji) taikomos tos pačios taisyklės ir tie patys standartai. Teismas pabrėžė, kad dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu leidžiama tik tuo atveju, jeigu nustatoma pateisinama priežastis, įrodanti, kodėl asmuo tikrai negali atvykti į teismą.
„Tokia priežastimi gali būti oficiali komandiruotė, liga, stichinė nelaimė, artimo šeimos nario mirtis ir panašiai. Vien faktas, kad asmuo augina daug vaikų, neatleidžia jo nuo pareigos dalyvauti teismo posėdžiuose. Įvairiose bylose netrūksta kaltinamųjų, kurie augina daug vaikų, tačiau jie nustatyta tvarka dalyvauja teismo posėdžiuose“, – teigiama Vilniaus miesto apylinkės teismo komentare, kurį Eltai perdavė teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis.
Anot teismo, pavyzdžiui, oficialus darbdavio įsakymas dėl komandiruotės yra pateisinama priežastis, įrodanti, kodėl asmuo negali atvykti į teismą, todėl jam leidžiama posėdyje dalyvauti nuotoliu.
Teismas nurodo, kad E. Andriukaitienei buvo suteikta galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, tačiau būta atvejų, kai kaltinamoji tuo nepasinaudojo – prie posėdžio neprisijungė.
„Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą konkrečiu E. Andriukaitienės atveju teismas jau ne kartą humaniškai atsižvelgė į jos prašymus. Kai vaikai sirgo, juos reikėjo slaugyti ir prižiūrėti, o kaltinamoji pateikdavo ligą patvirtinančius dokumentus, teismas jau ne kartą suteikė jai galimybę dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu.
Įstatymuose nėra numatyta, kad asmuo gali turėti tokią privilegiją ir dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu tik todėl, kad jis augina daug vaikų. Įvairiose bylose ne vienas kaltinamasis susiduria su skirtingomis situacijomis savo šeimose, galbūt taip pat neturi kur palikti prižiūrėti savo vaikų, tačiau atlieka savo prievolę ir atvyksta į posėdį“, – teigiama teismo komentare.
Kaltinimai pateikti 87 asmenims
ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Astrai Genovaitei Astrauskaitei pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
