Vakar į Lietuvą iš Egipto buvo parskraidinti paskutiniai poilsiautojai. Sekmadienį iš neramumų apimtos šalies grįžę šiauliečiai sako daugiausia nerimo patyrę dėl išsigandusių namiškių skambučių ir žinučių. O Šarm El Šeicho kurorte apie šalį purtančias riaušės teliudijo savaitės pabaigoje ištuštėję paplūdimiai, gatvės, viešbučiai, neveikiantys bankai ir nutrūkęs interneto ryšys.
Vietiniai revoliucijos nepalaikė
Šiauliečiai Meilė, Arvydas, Gerda ir Gvidas Bernotai iš Egipto grįžo sekmadienį. „Egipte, nors šalis purtoma politinės krizės, žūva žmonės, visi vis tiek laimingi, o Lietuvoje — ramu, bet veidai — pikti ir niūrūs“, — esminį skirtumą tarp Egipto ir Lietuvos įvardija keliautojai.
Su draugų ir giminaičių draugija Bernotai į Šarm El Šeicho kurortą savaitei atostogų išskrido sausio 29 dieną, pasirinkę paskutinės minutės skrydį. Ponas Arvydas atviras: bijojo vienintelio — kad skrydis nebūtų atšauktas, o dėl Kaire vykstančių riaušių galvos nesuko.
Į Egiptą atskridę keleiviai buvo įspėti, kad neveikia interneto ir telefono ryšys. Iš tiesų telefono ryšys veikė, tik internetas atgijo paskutinėmis atostogų dienomis.
Lietuviai apsigyveno viešbutyje, prie kurio iš abiejų pusių stovi bankai. Dėl neramumų šalyje bankai buvo uždaryti, juos saugojo vietos policija, ginkluota automatais.
Penktą kartą Egipte atostogavęs A. Bernotas atkreipė dėmesį, kad šį kartą išlaidos buvo kiek didesnės, o vietos valiutos keitimo santykis — pakilęs.
Šiauliečiai domėjosi, ką vietiniai mano apie susidariusią situaciją. Vieno egiptiečio pasiteiravę, ar eitų kovoti, jei būtų Kaire, išgirdo tokį atsakymą: „Ne. Čia esu neutralus, neutralus būčiau ir ten. Jei pakliūčiau į vidurį tarp riaušininkų, kurie vieni į kitus mėto akmenis, galvočiau: į kurią pusę man mesti akmenį?“.
Vakare vyrai lietuviai lauko kavinukėse prisėsdavo su vietiniais papolitikuoti. Pasak pono Arvydo, nebuvo beveik nė vieno, palaikančio revoliuciją. „Nėra taip ir blogai. Geresnis esamas prezidentas“, — sakė Šarm El Šeicho gyventojai, kurių pajamos, gaunamos iš turizmo, sumažėjo būtent dėl suirutės.
Vietiniai ramindavo turistus, kad nieko nebijotų. Vis dėlto keleto planų Bernotams teko atsisakyti. Šeima buvo numačiusi išvykas prie Spalvotojo kanjono, į Kairą. Bet kelionės agentūros atstovai iš karto įspėjo, kad jie išvykų neorganizuoja, o vykti su vietiniais — nerekomenduoja.
Patikintas, kad saugu mieste ir jūroje, Arvydas su bičiuliais buvo išplaukęs panardyti.
Labiausiai jaudinosi artimieji
Lietuviams apsigyvenus viešbutyje, gyventojų buvo tiršta, diskotekų salė — pilna. Po savaitės, paskutinėmis atostogų dienomis, buvo likęs gal dešimtadalis žmonių — kone vieni lietuviai.
Šeštadienį, pasakoja A. Bernotas, prabangiausių viešbučių paplūdimiuose buvo užimta pusė gultų, girdėjosi vokiečių ir anglų kalbos. Kitur buvo užimtas gal tik kas dešimtas gultas.
„Kitų šalių turistai buvo nepatenkinti, kad tenka palikti atostogų šalį anksčiau laiko, — pasakoja Gerda Bernotaitė. — Priėję danai sakė pavydintys lietuviams: jų atostogos dar turėjo tęstis kelias savaites, o teko išskristi. Tokių buvo daug.“
Sumažėjus turistų, tapo paprasčiau derėtis su prekeiviais. „Pažiūrėkit, gatvės tuščios. Jei anksčiau atsirinkdavai, kuris turistas daugiau pirks, dabar pamatai žmogų ir gaudai“, — sakė vietos pardavėjai.
Didžiausia problema, juokiasi Bernotai, buvo nepertraukiamai telefonais keliavusios nerimastingos trumposios žinutės iš giminaičių ir draugų.
„Ko gero, parjosit su kupranugariu. Rinkitės“, — tokios pirmosios žinutės iš brolio sulaukė M. Bernotienė. Artimieji vis ragino ieškoti galimybių grįžti anksčiau.
Bernotai jokios įtampos nejautė, bet žinias sekė kasdien. „Pamatę riaušių vaizdus, susižvalgydavome ir klausdavome vieni kitų: “Ar panašu, kad esame šitoje šalyje?“ — pasakoja Gerda.
Sudėtingiau buvo grįžti namo. Prieš dieną buvo iškabinti sąrašai, pagal kuriuos keliautojai išskirstyti į lėktuvus. Du lėktuvai, jau su keleiviais, atskrido iš Hurgados. Oro uoste jautėsi chaosas — keitėsi laikas, reisai, skrydžiai vėlavo.
O kai grįžusi po atostogų Gerda nuėjo į mokyklą, draugai stebėjosi: „Tu jau pargabenta?“. Mergina per atostogas plaukiodama susižeidė kaktą, tad sunerimę bičiuliai teiravosi, ar ją užpuolė vietiniai? Moksleivę šie nuogąstavimai pralinksmino.
Mitinguotojus nuramino kariškiai
Šiaulietė Danutė Amirzian su vyru iš Egipto grįžo sekmadienį, o į Šarm El Šeichą išskrido sausio 30 dieną. Kelionėje ponia Danutė norėjo atšvęsti savo gimtadienį. „Apie pavojus negalvojome. Na, gal truputį“, — sako šiaulietė.
Nuskrendant lėktuve buvo tuščių vietų: šiauliečiai girdėjo, kad ne vienas poilsiautojas atsisakė skristi.
Atvykus į kurortą, turistų buvo labai daug, bet netrukus buvo išgabenti rusai. Iš vakaro jiems buvo pranešama, kad reikia ruoštis skrydžiui. Atostogos buvo nutraukiamos visiems, neatsižvelgiant, kiek laiko poilsiautojai atostogavo.
„Dėl žmonių evakuacijos buvo truputį nejauku, nors pačiame kurorte buvo ramu“, — sako ponia Danutė. Tik vieną vakarą į centrinę kurorto gatvę buvo išėję apie 200 mitinguotojų, bet akimirksniu suvažiavę kariškiai juos nuramino.
Per žinias beveik nenutrūkstamai buvo transliuojami reportažai iš Kairo. Gyventi į viešbutį iš sostinės persikraustė pats viešbučio šeimininkas su visa šeimyna.
Didžiausia bėda turistams tapo neveikiantys bankai. Kas neturėjo grynųjų, vienintelė pramoga buvo likusi mėgautis viešbučio paslaugomis. Išaugo ir dolerių keitimo kaina viešbučiuose.
Dar vienas minusas — teko atsisakyti ekskursijų. Ponia Danutė Šarm El Šeichą rinkosi norėdama nukakti į Jeruzalę, išvysti Mozės kalną. Bet sekmadienį kartu su poilsiautojais grįžo ir gidė, nes darbo — nėra.
Viešbutis liko tuščias
Kad išvyksta į Egiptą, ponia Danutė buvo sakiusi tik savo šeimai. Atostogų metu sulaukusi sveikinimų su gimtadieniu, išgirsdavo nuostabą: „Kaip tu? Juk ten taip baisu!“ Moteris ramindavo artimuosius.
Gulėdami su vyru paplūdimyje, skaičiuodavo besileidžiančius lėktuvus: per dieną atskrisdavo 36— 38 tušti lėktuvai, skirti žmonėms pargabenti.
Viešbutis, kuriame gyveno šiauliečiai, savaitgalį liko tuščias. Administratorius teigė, jog po dešimties dienų yra užsakyta dešimt kambarių, bet nebuvo tikras, ar kas nors atvažiuos.
„Personalas sakė tvarkysiantis, šveisiantis viešbutį ir lauksiantis, kas bus toliau. Buvo gaila vietinių, kurie atrodė nusiminę, susėdę kavinėse žiūrėjo į televizorių ekranus“, — pasakojo grįžusi Danutė.
Lėktuvas, kuriuo į Rygą skrido šiauliečiai, Šarm El Šeiche irgi leidosi tuščias. Oro uoste lėktuvai kilo vienas po kito, daugiausia į Kijevą, Donecką, Maskvą. Šiauliečių skrydis pilnutėliu lėktuvu truko penkias valandas.
Situacija Egipte dar nestabili
Neramumai Egipte trunka jau dvi savaites. Šią savaitę Kairo centrinėje Tahririo aikštėje susirinkusių protestuotojų skaičius mažėja, tačiau jie nepasiduoda ir toliau reikalauja šalies prezidento Hosni Mubarako atsistatydinimo.
Ekspertai teigia, kad opozicijos ir valdžios derybos realių rezultatų nedavė, o pats H.Mubarakas net negalvoja apie atsistatydinimą.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, iš viso per neramumus Egipte žuvo mažiausiai 300 žmonių.
Lietuvos valstybinis turizmo departamentas informuoja, kad nuo vasario 1 iki 6 dienos kelionių organizatoriai UAB „Novaturas“ ir UAB “Tez Tour“ buvo atšaukę keliones į Egipto kurortus Hurgadą bei Šarm El Šeichą. Kelionės organizatorių lėktuvai į šiuos kurortus skrido tušti pagal reguliarų grafiką, o atgal Egipte esančius turistus parvežė pagal sutartyse nustatytas datas.
Departamentas informuoja, kad turistai, sudarę turizmo paslaugų teikimo sutartis kelionėms į Egiptą, dėl sutarčių atsisakymo ar keitimo turi raštu kreiptis į kelionių agentūrą, kurioje įsigijo kelionę. Turistams gali būti pasiūlytos alternatyvios kelionės. Jeigu pasiūlytos alternatyvios kelionės atsisakoma, turistai gali reikalauti visų už neįvykusią kelionę sumokėtų pinigų grąžinimo. Sutarties atsisakymas galioja nuo jo pareiškimo momento.
Rusijos kelionių operatoriai atšaukė skrydžius į Tunisą nuo sausio 16 iki kovo 20 dienos.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
