Antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ buvo diskutuojama dėl šio atvejo. Savo sričių specialistai negailėjo kritikos dėl pakanakamai atmestino Seimo narių požiūrio ir kėlė klausimą, kaip reaguoti visuomenei, kurios gyvenimas varžomas apribojimais, tačiau patys parlamentarai į tai dėmesio nekreipia.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos moklsų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas tikino, kad Seimo nariai turėtų rodyti aiškų pavyzdį ir kartais net pasistengti labiau, nei iš jų reikalaujama.
„Svarbu, kad valdžia žmonių prašo izoliuotis, būti atsakingiems, sąmoningiems, bet jie, kaip politikai, kaip tautos išrinktieji turi rodyti pavyzdį ir kartais pasistengti labiau, nei iš jų reikalaujama. Tai yra pagrindinė lyderystės taisyklė – rodyti pavyzdį. Jei Seimo nariai į tai numoja ranka, tai ko mes galime tikėtis iš paprastų žmonių? Ar Seimo nariai tada gali reikalauti iš žmonių to, ko jie patys nedaro? Čia paprasta logika“, – sako VU TSPMI profesorius.
Anot jo, iniciatyvos turėtų daugiau imtis ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuriam reikėtų nubrėžti aiškias gaires, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje:
„Klausimą turėtų labai aiškiai, detaliai turėtų išnagrinėti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Įvertinti, kas ir kokio laipsnio kontaktą, riziką turėjo. Žmonės, kurie dirba NVSC kasdien vertina rizikas ir jie puikiai žino, kas, kur, kiek ir kaip plinta. Turėtų išsiaiškinti, kas ir su kuo kontaktavo, kokie atstumai ir panašiai.“
Kritikos kolegoms negailėjo ir Seimo narys Kęstutis Glaveckas, bei atkreipė dėmesį, kodėl Seimo posėdžiai negali vykti nuotoliniu būdu.
„Blogai vertinu, kad Seimo nariai, turėję kontaktą, nestabdo darbo. Jei tu kuri įstatymus ir apriboji žmonių veiklą, vestuvės, laidotuvės negalimos, o tu čia susirenki būryje žmonių ir tau viskas galima. Seime iš tokio pat molio padaryti žmonės. <...> Devynios valstybės Europos Sąjungoje turi nuotolinio darbo sistemą. Techninių problemų pas mus čia nėra. Mes visada išleidžiame krūvas pinigų tam, kad ne kažką išspręstume, bet tam, kad kažką pademonstruotume.“
Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoje Sveikatos ekspertų taryboje dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete, profesorius Mindaugas Stankūnas laidoje samprotavo ir apie tai, kad virusas nėra politinė problema. Politinė problema yra viruso valdymas:
„Virusas nėra politinė problema. Politinė problema yra tai, kaip jis buvo valdomas. Tai yra sveikatos problema, bet dabar, ką mes matome, tai jis yra išėjęs už visuomenės sveikatos ribų. Į situaciją reikia žiūrėti iš įvairių perspektyvų. Kitas dalykas, mes visada jį lyginame su Ispanijos gripu. Ispaniškasis gripas buvo prieš 100 metų. Mūsų mokslas, žinios padeda padaryti tai, kad tas ispaniškasis variantas Lietuvoje nepasikartotų. Mes turime sveikatos ekspertų tarybą, kuri suburta Prezidento, esame paskaičiavę, kas būtų pagal keletą scenarijų.“
Anot jo, profesionalai apskaičiavo scenarijų, kas būtų, jeigu prieš koronavirusą nebūtų imtasi jokių priemonių ir gyventume taip, kaip gyvenome dar praėjusiais metais.
„Vienas skaičiavimas Prezidentūroje buvo pateiktas – skaičiavimas, kas būtų jei nieko nedarytume ir gyventume įprasta gyvenimą. Mes per Kalėdas jau turėtume 160 tūkst. atvejų. Ką tai reiškia – mūsų stebėsena parodo, kad apie 5 proc. aktyvių atvejų reikia stacionarinės pagalbos. <...> Gerėjimo ženklai, kuriuos mes matome, tai yra tai, ką padaro medicina ir ką padaro mūsų žmonės. Priešingu atveju mes nekalbėtume apie jokius gerėjimus“, – „Žinių radijo“ laidoje aiškino M. Stankūnas.
Jis taip pat pateikė ir niūrią prognozę, kad Lietuvoje su virusu teks gyventi dar ilgai:
„Mes vis tiek su tuo virusu gyvensime. Atvejai bus fiksuojami ir reikės tam tikrų apsaugos priemonių. Gyvenimo tokio, kokį turėjome praėjusiais metais, greitu metu nebus. Kas sako, kad čia tik laiko klausimas, kada situacija pagerės, tai tikrai taip nebus. Kandidatė į premjeres sako, kad mums tikrai reikia atsekti tuos kontaktus, juos žiūrėti, kontroliuoti. Svarbu, kad neatsekamų kontaktų skaičius mažėtų.“
Primename, kad Lietuvoje trečiadienį buvo patvirtinti 1935 nauji COVID-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė 24 žmonės, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Tai didžiausias šalyje per parą patvirtintų mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios.
