Į redakciją kreipėsi kelmiškis Romualdas Jokubauskas. Renovuotame name gyvenantis skaitytojas piktinosi, kad butuose per karšta. Galbūt šilumos tiekėjai siekia, kad mažai už šilumą mokantys apšiltinto namo gyventojai pradėtų mokėti daugiau?
Kambariuose 25 laipsniai
R. Jokubauskas pasakojo, kad pradėjus renovuoti Birutės gatvės septintuoju numeriu pažymėtą namą gyventojai džiaugėsi – už šilumą žiemą mokės mažiau. Lūkesčiai kaip ir pasiteisino. Už gruodį penkiasdešimties kvadratinių metrų buto šeimininkai mokėjo tik per šimtą litų.
Tačiau šilumos tiekėjams, matyt, tas nepatikę. Dabar tiek šildo butus, kad reikia atsidaryti langus. „Kambariuose – 25 laipsniai šilumos. Karščiau negu vasarą, – piktinosi R. Jokubauskas. – Prakaitas žliaugia. Sėdim pusnuogiai. Prašėm, kad „Litesko“ darbuotojai sumažintų šilumą. Niekas nereaguoja.“
„Gyvatuko“ mokestis – neteisėtas
Pasak R. Jokubausko, namo gyventojus piktina ir neteisėtas „gyvatuko“ mokestis. „Gyvatukas yra uždaros patalpos vonios radiatorius, rankšluosčių džiovintuvas. Už buto vieno kvadratinio metro šildymą sumokėjome po du litus, už vonios kambario kiekvieną kvadratinį metrą išėjo po šešis litus.
Rudenį, į namo gyventojų susirinkimą buvo atvykusi „Litesko“ bendrovės komercijos direktorė. Jos paklausėme, kodėl neteisėtai apmokestintas „gyvatukas“. Ji atsakė, kad jis reikalingas vandens cirkuliacijai. Didesnio absurdo neteko girdėti, – piktinosi R. Jokubauskas. – Neliko nieko kito kaip kreiptis į Seimą.“
Jis stebėjosi, kad visą naktį palaikomas karštas vanduo. Anksčiau po vidurnakčio karšto vandens jau nebūdavę. Mažiau kainuodavęs ir „gyvatukas“. Dabar nuspręsta, kad nepalaikant reikiamos temperatūros vandenyje gali prisiveisti legionelių. „O kaip legionelių neprisiveisia šaltame vandenyje?“, – klausia R. Jokubauskas.
Šaligatviai dviejų metrų pločio, parduotuvės užtvertos
Nepatenkinti gyventojai ir kitomis po renovacijos atsiradusiomis naujovėmis. Už Europos pinigus sutvarkytas kiemas, bet šaligatviai padaryti poros metrų pločio. „Matyt, tikėtasi, kad po renovacijos jais žygiuos demonstrantų kolonos.“ Jau ir taip ankštas kiemas liko kaip kišenė. Nėra kur apsisukti automobiliui.
Namą nutinkavo, nudažė, o laiptai paliko aptrupėję, baisūs.
„Tutbūt visoj šaly nerasi kvailesnio projekto – įėjimas į parduotuves ir vaistinę užtvertas metaline tvora. Esą taip į parduotuves lengviau patekti neįgaliesiems – gali įsikibti į tvorą. O sveiki žmonės vorele nuo pastato galo traukia į parduotuves ir vaistinę. Buitinių prekių parduotuvės apyvarta sumažėjo, nes žmonėms sunku išsinešti šaldytuvus, skalbykles ir kitus sunkesnius daiktus. Užuot išnešus ir tiesiai prie durų įkėlus į automobilį, tenka sukti ratus.“
Neatnaujino šilumos sistemos
UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ direktorius Adolfas Stongvilas patvirtino, kad buvo gautas Birutės gatvės septintojo namo gyventojų prašymas sumažinti šilumos tiekimą į butus. Pasak A. Stongvilo, į gyventojų prašymą atsižvelgta. Sumažinta iki tokios temperatūros, kokios norėję gyventojai.
Esą gyventojai patys kalti, kad renovuojant daugiabutį atsisakė atnaujinti šilumos punktą. Būtų galėję šilumą reguliuotis patys, kiekvienas savo bute.
„Gyvatuko“ mokestis, pasak A. Stongvilo, nėra mokestis už vonios šildymą. Tai mokestis už šilumą, reikalingą vandens cirkuliacijai ir už vandens sistemos šilumos nuostolius.
Karštą vandenį bendrovė privalanti tiekti ir naktį, nes to reikalauja Higienos norma. „Tai pensininkų išsigalvojimas, – piktinosi „Litesko“ direktorius. – Kiti ir vonioje panaudotą vandenį taupo tualetui. Bet ne visi taip gyvena. Kitiems žmonėms karštas vanduo reikalingas ir naktį. Ypač tiems, kurie augina mažus vaikus“
Vaikščioti aplink įpareigoja projektas
Apie tvorelę, verčiančią maisto prekių, buitinės technikos parduotuvių ir vaistinės klientus vaikščioti neįgaliųjų takeliu, spauda jau rašė prieš keletą mėnesių. Tuomet Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis buvo pasiryžęs pakeisti situaciją. Tačiau dabar jis prisipažino esąs bejėgis. Bandęs kalbėti su Statybos skyriaus specialistais. „Išpjauti dalį tvorelės – vieni juokai, – sakė seniūnas. – Tai ir nekainuotų daug. Tačiau pastato atnaujinimui ir aplinkos sutvarkymui panaudotos Europos sąjungos lėšos. Todėl negalima keisti projekto. Nors projektas ir neprotingas, jį taisyti galėsime tik po penkerių metų.“
Regina MUSNECKIENĖ