Prieš dvejus metus renovuoti namą suplanavę Vilniaus Minties gatvės daugiabučio gyventojai nuogąstauja dėl gilėjančios priešpriešos su procesui vadovaujančia bendrijos pirmininke. Jie neramiai skaičiuoja būsimas išlaidas - 2 mln. litų investicijos atsipirktų tik po 40 metų.
Sostinės Minties gatvėje 4-ojo namo bendrija "Sportas" daugiabučio renovaciją suplanavo dar 2007-aisiais. Ilgai nedelsus, parengus energetinį auditą ir investicijų projektą, buvo sutvarkyta stogo danga, pakeisti namo langai.
Netrukus vadovavimą bendrijai perėmusi nauja pirmininkė advokatė Svetlana Naidenko pasiūlė pratęsti projektą ir atlikti visą namo renovaciją. Gyventojams pritarus, 2007 metų spalio 18-ąją buvo pasirašyta bendrijos bei pirmininkės pasiūlytos bendrovės "Būsto renovacijos agentūra", įsipareigojusios koordinuoti visus parengiamuosius renovacijos darbus, sutartis.
Pavėlavo į traukinį
Nors gyventojai vylėsi, kad padedant agentūrai, teikiančiai renovacijos proceso organizavimo, priežiūros ir valdymo paslaugas, darbai sparčiai judės į priekį, procesas užstrigo. Bendrija nespėjo pasinaudoti iki 2008-ųjų vidurio valstybės siūlyta parama, siekusia iki 50 proc. energiją taupančių darbų kainos.
Įvairias paslaugas siūlanti agentūra dokumentus renovavimo programą Vilniuje koordinuojančiai įstaigai "Atnaujinkime miestą" sugebėjo pateikti tik šių metų pradžioje - prabėgus beveik pusantrų metų nuo sutarties pasirašymo.
Dabar namo gyventojai vis labiau nerimauja, kaip, keičiantis valstybės paramos modeliui, pavyks įgyvendinti suplanuotus darbus, kainuosiančius daugiau kaip 2 mln. litų. Galvos skausmą kelia ir nežinia: su LŽ kalbėję namo gyventojai tikina sunkiai galintys išpešti informacijos apie tai, kaip planuojama leisti jų sunkiai uždirbtus pinigus.
Kainų burbulas
"Būsto renovacijos agentūros" koreguotame šio tipinio blokinio penkiaaukščio, pastatyto dar 1966 metais, renovacijos investiciniame projekte numatoma, kad suplanuotiems darbams atlikti prireiks 2 mln. 84 tūkst. litų. Darbai skaičiuoti 2007-ųjų, kai projektas rengtas, kainomis. Tačiau bent kol kas jų koreguoti neplanuojama.
Kaip numatoma, namo 1 kv. m renovacijos kaina siektų 768 litus. Jei projektas būtų pradėtas įgyvendinti valstybei garantuojant iki 50 proc. paramą, gyventojui už 1 kv. m sutvarkymą, skaičiuojant pagal buto plotą, būtų tekę sumokėti po 314 litų. Šiuo metu, kai valstybė geriausiu atveju būsto renovavimą žada remti 10-20 proc., gyventojus turėtų prislėgti kur kas didesnė finansinė našta.
Pagal parengtą investicinį projektą jau atliktas namo energetinis auditas bei techninis projektas. Vien pastarasis darbas, kurį apmokės savivaldybė, investiciniame projekte įvertintas 80,7 tūkst. litų, vėliau esą pavykę nusiderėti iki 65 tūkst. litų.
Pastatų sienoms šiltinti numatoma išleisti beveik 600 tūkst. litų, beveik 700 tūkst. litų suplanuota balkonų renovacijai. Taip pat šiame name turėtų būti tvarkomos laiptinės, keičiamos durys, rūsio langai, šildymo sistemos, šalto ir karšto vandens stovai bei magistraliniai vamzdžiai bei atliekami kiti darbai.
Dar viena aplinkybė - nors teigiama, kad dėl darbų kainos bendrija galės derėtis tuo metu, kai jie bus atliekami, "Būsto renovacijos agentūrai" kaip atlygis turėtų atitekti 5 proc. nuo bendros šio investicinio plano sumos. Baigus renovuoti namą, verslininkams atitektų 122 956 litai (su PVM).
Ateitis liūdina
"Kai girdžiu valdžios vyrus, kaltinančius žmones, kad jie per savo vangumą nenori renovuoti senų namų, kyla klausimas, ar bent vienas iš jų pasiteiravo, kodėl?" - su LŽ emocingai kalbėjo Minties gatvės 4-ojo namo gyventoja Birutė Jakšienė.
Moters teigimu, pradėjus rengtis namo renovavimui ir tikintis 50 proc. valstybės dotacijos, buvo numatyta, kad jai, gyvenančiai 61 kv. m bute, reikėtų sumokėti 19 252 litus. Dabar, žinant, kad valstybės parama bus kur kas mažesnė, gyventojo įnašas, skaičiuojant su banko palūkanomis, gali siekti 39 tūkst. litų.
Šiuo metu už savo buto šildymą šaltuoju sezonu B.Jakšienė teigė per mėnesį mokanti 250 litų - maždaug 4 litus už 1 kv. metrą. Renovavus namą, manoma, šildymas jame kainuotų apie 2,5 litų už 1 kv. metrą.
"Po renovacijos per vieną šildymo mėnesį galėčiau sutaupyti 91,5 lito, tai yra, apie 549 litus per šildymo sezoną. Tačiau renovavimo išlaidoms apmokėti turėsiu imti paskolą iš banko, taigi kas mėnesį visus 10 metų turėsiu grąžinti po 325 litus. To, ką sutaupysiu sumažėjus šildymo kainai, toli gražu neužteks padengti paskolai", - svarstė moteris.
Kaip numatoma namo renovacijos investiciniame projekte, kelis milijonus kainavę darbai gyventojams atsipirks po 38 metų. Dar daugiau: tame pačiame dokumente fiksuota, kad pastato išorės sienų apšiltinimo atsipirkimo laikotarpis - 48 metai, o balkonų renovacijos - net 80 metų.
Pasak B.Jakšienės, jų 60-ies butų name dauguma gyventojų - pensininkai, vyresni nei 65 metų. "Tokiems žmonėms renovacija - visiška beprasmybė. Namui renovuoti jie panaudos visas gyvenimo santaupas ir, geriausiu atveju, renovuotu butu pasinaudos kelerius metus. Tačiau paskolą bankui mokėti reikės dešimt metų", - nerimavo moteris.
Paaiškinimų nesulaukia
Gyventojų, pritarusių valstybės raginimui tvarkyti savo būstą, kantrybė trūko sužinojus, kad dėl užtrukusio dokumentų rengimo jie taip ir nepateko tarp laimingųjų, iki 2008 metų vidurio pasinaudojusių dosnia valstybės parama. Nesulaukdami išsamesnių nei bendrijos pirmininkės, nei darbus koordinuoti įsipareigojusios "Būsto renovacijos agentūros" paaiškinimų dėl daugiau nei metus stringančio projekto, bendrijos renovacijos priežiūrai įgaliotosios komisijos nariai į pastarąją jau šių metų kovo 16-ąją kreipėsi raštu.
Praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo sutarties pasirašymo bendrijos atstovai pabandė išsiaiškinti "Būsto renovacijos agentūros" teikiamų paslaugų įkainius, numatytų darbų grafikus, priežastis, kodėl procesas stringa. Gyventojai taip pat reikalavo į planuojamų rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros organizavimo konkursus kviesti bendrijos atstovus. Atsakymo gyventojai taip ir neišgirdo.
"Būsto renovacijos agentūros" vadovas Andrius Juodvalkis LŽ tikino, kad to, kodėl stringa bendrijos suplanuoti darbai, reikėtų klausti ne jų, bet valdžios vyrų, neapsisprendžiančių dėl paramos renovacijai. Tačiau pasiteiravus, kodėl jo vadovaujama bendrovė ilgiau nei metus rengė projektus, nors paprastai šis procesas trunka kelis mėnesius, A.Juodvalkis patikino, kad situacijos, susiklosčiusios tvarkant Minties gatvės 4-ąjį namą, tiksliai neprisimena. Pažadėtų raštu pateikti atsakymų LŽ iš "Būsto renovacijos agentūros" taip pat nesulaukė.
Įtarimai, kurių neturėtų kilti
Neapsikęsdami bendrijos nariai kreipėsi ir į Advokatų tarybos pirmininką Virginijų Papirtį, prašydami įvertinti bendrijos pirmininkės advokatės S.Naidenko veiksmus. Pasak bendrovės įgaliotosios komisijos atstovės B.Jakšienės, V.Papirtį jie laiko paskutine instancija, tikėdamiesi geranoriškos pagalbos sureguliuojant bendrijos narių ir S.Naidenko bendradarbiavimą.
"Pasirengimo renovacijai metu išryškėjo daugybė atvejų, kai pirmininkė pažeidinėjo Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, nesiskaitė su gyventojų nuomone ir aplaidžiai tvarkė reikalus", - teigiama bendrijos atstovų rašte Advokatų tarybos pirmininkui.
Gyventojai skundžiasi, kad S.Naidenko neleistinai ilgai tvarkė dokumentus, todėl 2008 metais bendrija negavo valstybės paramos ir renovacija sustojo. "Bendrijos narių susirinkimų metu ne kartą reiškėme pirmininkei pastabas ir nepasitikėjimą, bet ji demagogiškai atmeta visus mūsų reikalavimus. Susirinkimų protokolai rašomi ranka, tad gali kilti abejonių, ar jie vėliau nekoreguojami. Be to, nesame tikri, ar, būdama profesionali advokatė ir versdamasi privačia praktika, S.Naidenko nepažeidžia advokato etikos kodekso, už atlyginimą dirbdama bendrijos "Sportas" pirmininke", - V.Papirčiui aiškina bendrijos atstovai.
Advokatų tarybos pirmininkas LŽ patvirtino gavęs gyventojų raštą. "Nors tai užtrunka, tokius signalus visada stengiamės nagrinėti ir nepalikti be dėmesio", - LŽ sakė V.Papirtis.
Bendrijos pirmininkė S.Naidenko tikina, kad suplanuota namo renovacija vykdoma pagal numatytas procedūras. "Viskas parengta, laukiame tik pinigų. Bet girdite, kokia yra situacija", - aiškino ji.
Pirmininkė pripažįsta žinanti apie bendrijos narių nusiskundimus. "Klausimų kai kuriems gyventojams iškilo po to, kai jau buvo patvirtintas investicinis projektas, sudaryta sutartis, už kurią balsavo praktiškai visi gyventojai. Tada iškilo klausimų, kaip naudojami pinigai, - tikino S.Naidenko. - Būna, kad žmonėms kyla nepagrįstų įtarimų, kurių neturėtų būti. Tai žmogiška. Negaliu to uždrausti. Tiesiog sakau, kad reikia ramiai daryti tai, kas suplanuota, o tai patikrinti gyventojai visada gali."
Bendrijos pirmininkė atmeta ir gyventojų samprotavimus apie esą galimus neskaidrius susitarimus su darbų koordinatoriais ar galimai gaunamą atlygį. "Apie kokį uždarbį jūs kalbate? Man nemalonu tai girdėti!" - piktinosi S.Naidenko.
Vis dėlto pirmininkė patikino neketinanti trauktis iš bendrijos vadovės posto. "Nesiruošiu atsistatydinti šiuo metu, nes už tai, ką padariau, prisiimu atsakomybę. Baigsiu kadenciją, tuomet, prašau, liepos mėnesį rinkite naują vadovą. Susiklosčius tokiai situacijai ir įtarimams, nežinia ar atsiras, kas vadovautų bendrijai, kas išmanytų reikalus", - kalbėjo ji.
Procesas stringa
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, remdamas renovacijos idėją, siūlo pasvarstyti: jei pertvarkyti planuojamame name gyvena vyresnio amžiaus žmonės, jie turi vaikų, anūkų, paveldėsiančių atnaujintą būstą. "Tačiau žmogiškai kalbant, jei vyresnio amžiaus žmogus negalvoja apie paveldėtojus, pradėti renovavimą jis neturi stimulo ir tuos pinigus geriau išleis vaistams. Tokiu atveju jam renovuoti būstą jau neapsimokės", - pripažįsta J.Antanaitis.
Būsto rūmų prezidentas neslepia, kad iki šiol namų renovacija ne visada vyko skaidriai. "Aš turiu pagrindo manyti, kad Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (prižiūrinti valstybės paramos skirstymą ir renovavimo procesą - red.), kartu su užsakovais veikia neskaidriai. Tokią prielaidą darau iš skundų, atsiliepimų, pokalbių su bendrijų pirmininkais", - minėjo jis.
Pasak J.Antanaičio, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, turinti tikrinti, ar renovavimo darbai atlikti kokybiškai, ar nepadidintos kainos, dažnai lengva ranka pasirašydavo priėmimo dokumentus, nes valstybė apmokėdavo 50 proc. darbų. Panaši situacija, kaip manoma, buvo susiklosčiusi ir rengiant darbų dokumentaciją, nes tiek energetinį auditą, tiek techninį projektą apmokėdavo savivaldybė.
"Būna ir taip - retais atvejais, bet aš apie tai žinau, - kai bendrijos pirmininkus sugundo vadinamasis sėkmės mokestis, tai yra 5-10 proc. nuo bendros investicijų sumos. Pasitaiko, kad pirmininkas ar jo artimieji įdarbinami konsultuojančioje bendrovėje, ir tuomet bendrijos vadovas užsimerkia prieš vykdomą veiklą, pradeda mulkinti gyventojus", - neslėpė J.Antanaitis.
Daugiabučių renovacija Vilniuje įstrigo 2008-ųjų pavasario pabaigoje. Susigundžiusios valstybės pažadais kompensuoti iki 50 proc. renovavimo išlaidų, bendrijos parengė šimtus projektų.
Tačiau Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra apsisprendė 52,2 mln. litų valstybės paramą skirti vos keliems pastatams atnaujinti. Taigi pernai Vilniuje buvo renovuoti 69 namai, dar 280 projektų - sustabdyti. Vyriausybė šiuo metu baigia rengti naują renovacijos rėmimo modelį, tačiau jau dabar akivaizdu, kad parama bus nepalyginti mažesnė nei 2008-aisiais.
Jurga TVASKIENĖ
