Į pirmąją renovacijos bangą pakliuvusių daugiabučių gyventojai už savaitės kitos privalės pasirinkti, pagal kokį projektą bus atnaujinamas namas. Projektai jau atkeliavo į Pakruojį, tačiau nemažai niuansų iki šiol neaiškūs. O vieno daugiabučio bendrijos vadovas renovaciją vertina griežtai – vadina pinigų plovimo afera ir būdu priversti daugybę žmonių tapti bankų skolininkais.
Siūlomi du variantai
Projektuotojų pateiktuose investiciniuose planuose numatyti du renovacijos variantai, vienas nuo kito besiskiriantys kai kuriais darbais ir kaina.
Prieš keturiasdešimt metų pastatytame 24 butų name ketinama sutvarkyti ir apšiltinti šiuo metu sutrūkinėjusias drėkstančias sienas, uždengti naują stogą ir apšiltinti jį, pakeisti laiptinių ir balkonų duris, visus langus, sutvarkyti arba pakeisti ventiliacijos, šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas, įrengti butuose individualią šilumos apskaitą, įstiklinti balkonus.
Tai – pirmasis, pigesnis renovacijos variantas, nes namo sienos būtų tinkuojamos ir su kitais išorės tvarkymo darbais tam reikėtų per 259 tūkstančius litų.
Preliminari tokios renovacijos kaina – daugiau kaip 912,5 tūkstančiai litų.
Antrajame, brangesniame variante, siūloma namą „aprengti“ išorine vėdinama termoizoliacine sistema (daugiau kaip 484,8 tūkstančio litų), o be aukščiau jau išvardytų darbų pakeisti arba atnaujinti lietaus nuotekų vamzdynus rūsyje ir šalto vandens tiekimo sistemą.
Pastarieji atnaujinimai prie renovacijos kainos pridėtų dar beveik 20 tūkstančių litų. Visa preliminari kaina – daugiau nei milijonas 100 tūkstančių litų.
Mėnesinė įmoka už buto naudingo ploto kvadratinį metrą pagal pirmąjį renovacijos variantą – 3,57 Lt, pagal antrąjį – 3,64 Lt. Orientacinis kredito terminas – dvidešimt metų.
Renovacijos reikalais užsiimančios viešosios įstaigos „Pakruojo būstas“ direktorius Virgilijus Tamulionis informavo, jog beveik analogiški modernizavimo projektų variantai siūlomi visiems šešiolikai į pirmąjį etapą patekusių daugiabučių.
Pirmieji butų savininkų susirinkimai, renkantis renovacijos variantą, numatyti nuo spalio vidurio. Darbų pradžia – kitų metų kovas.
Klausimai be atsakymų
Vieni aktualiausių klausimų daugiabučių bendrasavininkams – kaip bus pasielgta su iki renovacijos įstiklintais balkonais, pakeistais butų, laiptinių langais, laiptinių durimis? Ne vieno daugiabučio gyventojai, taupydami šilumą, šiuos darbus jau anksčiau atliko savo lėšomis. O renovuotojai vėl juos ardys ir perdirbinės?
To žmonės klausė nuo pirmojo renovacijai skirto susirinkimo dar ankstyvą pavasarį. Vienareikšmio atsakymo iki šiol nėra.
V. Tamulionis įstiklintus balkonus pavadino neteisėtais.
Kodėl, jeigu Pakruojyje iki šios dienos nėra priimtų dokumentų, nustatančių balkonų stiklinimo tvarką ir sąlygas, o darbus atlieka oficialiai registruotos, reikiamus leidimus turinčios įmonės?
Direktoriaus pozicija sušvelnėjo.
„Manau, kad šiuolaikiškų, sandarių ir išvaizda nedaug vienas nuo kito besiskiriančių balkonų renovuotojai neardys. Investicinių planų svarstymuose namo bendrasavininkai turės progą išsakyti pastabas ir pasiūlymus rengėjams“, – sakė V. Tamulionis.
Direktorius pripažino, jog į svarstymus eis, neturėdamas atsakymų į ne vieną konkretų klausimą. Pavyzdžiui, ar buto savininkas, turėdamas pinigų, galės iš karto atiduoti į jo būstą investuotą sumą, ar vistiek privalės už tą kreditą atsiskaitinėti dvidešimt metų?
Projektą atmetė
P. Mašioto gatvės namo bendrijos „Granitas“ nariai prieš pustrečio mėnesio jau svarstė jiems pateiktą pirmąjį būsimos renovacijos projektą. Išsakę kelias dešimtis pastabų rengėjams, bendrasavininkai projektą atmetė.
Bendrijos pirmininkas Gvidas Bosas redakcijai sakė, jog naujo projekto varianto rengėjai dar nepateikė.
„Vertinsime jį labai atidžiai – ar buvo atsižvelgta į tai, ką projektuotojams sakėme. Dirbu gimnazijos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, darbe „pergyvenau“ dvi renovacijas ir sporto salės statybą, užtat man dantų neužkalbės. Pirmąjį renovacijos projektą atmetėme dėl nesveikai išpūstų medžiagų ir darbų įkainių. Palyginkime – firmos dabar balkonus įstiklina už du-tris tūkstančius litų. Projektuotojai priskaičiavo po devynis tūkstančius. Vamzdynų keitimo, kiti darbai – taip pat analogiškai pabranginti po kelis kartus. Nereikia laikyti žmonių kvailais: patys pagal galimybes atnaujiname savo namą ir žinome, kiek kas kainuoja. Juk ne kas kitas, o butų savininkai turės atsiskaityti už duodamus kreditus, nors juos formaliai ims renovacijos reikalus tvarkanti įstaiga“, – sakė G. Bosas.
Bendrijos pirmininkas itin skeptiškai vertina visų namo sienų šiltinimą: anot jo, logiškiausia būtų ne užmauti ant pastato „maišą“, o suremontuoti pažeistas sienų vietas. Efektas būtų pasiektas analogiškas, o pinigų reikėtų kelis kartus mažiau.
„Susidaro įspūdis, kad renovacija – būdas išplauti Europos duotus pinigus, o politikams – pasidėti „pliusiuką“. Planuojamos „n“ kartų padidintos medžiagų ir darbų kainos, kurios, net valstybei suteikus reklamuojamą 45 procentų nuolaidą, vistiek gerokai aukštesnės, nei vidutiniškos rinkoje. Taip suviliojami apie statybas ir remontą neišmanantys žmonės. O socialiai remiamieji pritarti renovacijai raginami, mojuojant kompensacijų atėmimo vėzdu. Tokiu būdu bankų skolininkais valstybės mastu padaromi žmonės, kurie patys, žinodami savo finansines galimybes, paskolų neimtų“, – G. Bosas situaciją vertina griežtai.
Janina ŠAPARNIENĖ
