Jis dabartinį LRT generalinio direktoriaus rinkimų būdą pavadino archaišku.
„(...) visada visokių konkursų vyksta, bet kad būtų balsuojama tiesiog už vieną asmenį ar už kitą pakeliant ranką ar taryba maišelį padalina ir sumeta vardą, už ką balsuoja, man truputį toks būdas atrodo archaiškas“, – trečiadienį LRT televizijai sakė S. Kairys.
Jo teigimu, derėtų atsisakyti vieno balsavimo už asmenį, o atskirai vertinti kandidatų raštu pateiktas programas ir jų žodinius prisistatymus.
„Jeigu kandidatai rašo programas, yra dalis raštu, yra dalis žodžiu, tarybos nariai irgi turėtų balsuoti ne tiesiog „myliu-nemyliu“ principu ar „patinka-nepatinka“, turėtų būti tam tikri vertinimo kriterijai dešimtbalėje sistemoje už dalį raštu ir dalį žodžiu“, – aiškino ministras.
Anot jo, tokiu atveju būtų vertinamos idėjos, programų turinys ir galbūt pavyktų išvengti situacijos, kai šeši tarybos nariai balsuoja už vieną kandidatą, šeši – už kitą.
S. Kairio teigimu, keisti vertinimo metodiką LRT taryba turėtų jau per trečiąjį generalinio direktoriaus konkursą.
„Labiau kokybiškai reikėtų siekti trečio balsavimo“, – sakė jis.
„LRT tarybos pareiga paskirti generalinį direktorių“, – pabrėžė ministras.
Jis taip pat neatmetė galimybės, kad ateityje reikėtų keisti ir įstatymą, tobulinant nacionalinio transliuotojo vadovo rinkimų tvarką.
Antradienį LRT tarybai antrą kartą nepavyko išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, nes abu kandidatai – dabartinė įstaigos vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas, buvęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Aistis Zabarauskas – surinko po vienodą skaičių tarybos narių balsų.
Birželio 20 dieną planuojamas LRT tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl naujo įstaigos vadovo konkurso paskelbimo. Pirminiais duomenimis, konkursas galėtų vykti rugsėjį.
Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovaus penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ji ir A. Zabarauskas buvo favoritai ir per pirmąją, kovą vykusią atranką. Tada įstaigos vadovo taip pat nepavyko išrinkti jiems surinkus po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių.
Į LRT tarybą narius skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
