Nors Konstitucinis teismas konstatuoja, jog R. Žemaitaitis sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kandidatas į prezidentus sako, jog bus pirmasis kandidatas, kuris padarys Konstituciją veikiančia.
„Aš esu sakęs – būsiu tas nemalonus prezidentas, uraganas, kuris įneš tam tikrą sumaištį. Jeigu kai kurie prezidentai nemokėjo skaityti Konstitucijos, tai aš būsiu tas prezidentas, kuris padarys Konstituciją veikiančia“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Kandidatas į prezidentus taip pat kritikavo valdančiuosius ir prezidentą Nausėdą nesugebėjimu susikalbėti, susitarti.
„Mano tikslas yra, kad vidaus politikoje būtų gana stiprus prezidentas. Šiandien mes matome, kad prezidentas kartu su valdančiąja dauguma niekaip nesugeba susitarti dėl bankų kontrolės, valstybės kontrolės, ligoninių pertvarkos. Tie nekalbadieniai yra nepriimtini“, – dėstė kandidatas.
Nors šiuo metu R. Žemaitaitis kandidatuoja prezidento rinkimuose, žurnalistams jis atviravo, kad intensyviai galvoja ir apie ateinančius Seimo rinkimus – jis tikisi formuoti valdančiąją daugumą.
„Kitas dalykas – kai rudenį vyks Seimo rinkimai, man labai svarbu, kad „Nemuno aušra“, kairioji politinė grupė, galėtų formuoti valdančiąją daugumą. Jeigu taip jau Dievas lems, kad tapčiau prezidentu, tai matyt yra gerai, kai turi premjerą, stiprią valdančiąją daugumą“, – aiškino kandidatas.
Atstatydintų Ingridą Šimonytę
R. Žemaitaitis kol kas neatskleidžia, už ką balsuotų antrame ture, jei pačiam nepavyktų patekti į antro turą. Vis dėlto, tai matyt nebūtų premjerė I. Šimonytė, mat kandidatas sako, jog
„Antrame ture žiūrėsime, kas išeis. Bet vis dėlto tikiuosi, kad dešiniųjų kandidatė, kuri keturis metus tyčiojosi ir ciniškai elgėsi, kuri sakė, kad palaukime dar 4 metus ir tada balsuosim. Kandidatė sakė, kad kelia aukštus moralinius standartus, bet trys ministrai apsivogė – vieną pašalino, o kitiems leidžia dirbti toliau. Tai yra klausimas, ar tas žmogus toliau gali užimti valstybės vadovo pareigas, ar net premjero“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Jeigu būčiau išrinktas prezidentu, I. Šimonytei nebus suteikta teisė dirbti vyriausybėje, iki naujo Seimo išrinkimo, kai bus formuojama nauja vyriausybė“, – pridūrė politikas.
Politikas sako, jog referendume dėl pilietybės išsaugojimo balsavo taip – taigi mano, jog Lietuvos piliečiai, įgiję draugiškos valstybės pilietybę, turėtų teisę išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Tiesa, iš R. Žemaitaičio pasipylė kritika referendumui – esą formuluotė neaiški, o referendumas organizuojamas blogai.
„Balsavau taip, nors referendumo klausimas yra blogas – dar dirbdamas Seimo nariu sakiau, kad dėl formuluotės turėsit daug problemų. Nepaisant to, mes vis tiek turime žengti žingsnį. Tik bijau, kad referendumo rezultatai bus blogesni, nei 2019 metais. Vangi yra reklama, vangus darbas“, – piktinosi R. Žemaitaitis.
„Anglijoje, Amerikoje žmonės net į paštą nėra gavę laiškų. Tai kaip VRK organizuoja darbus? Dėl kandidatų buvo tikrinami parašai. O dėl referendumo žinojome prieš tris ar keturis mėnesius – ką, buvo sunku laiškus išsiųsti? “, – toliau skundėsi politikas.
Pagyrė Gitaną Nausėdą
Nors žurnalistams komentuodamas savo pasirinkimus R. Žemaitaitis sakė, jog prezidentas nesugeba kalbėtis su valdančiaisiais, anot R. Žemaitaičio, Nausėda stipriai pasirodė gynybos klausimais.
„Gitanas Nausėda ėjo 5 metus šias pareigas. Kaip ir mane, yra jį už ką kritikuoti. Bet matosi, kad gynybos klausimais, žmogus yra pasiruošęs, turintis daug informacijos. Ir tie sprendimai bus tęstini – nesvarbu, kas taps prezidentu“, – sakė R. Žemaitaitis.
Lietuvoje prasidėjo išankstinis balsavimas
Antradienį Lietuvoje prasideda balsavimas iš anksto renkant prezidentą, išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.
Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija – Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.
Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyks ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Bus siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Kur galima balsuoti iš anksto?
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš anksto balsuoti galima visose 60 savivaldybių nuo antradienio iki ketvirtadienio 7–20 valandomis.
Daugumoje savivaldybių išankstinio balsavimo vietos įrengtos savivaldybių pastatuose.
Sostinėje balsuoti galima miesto savivaldybės pastate (Konstitucijos pr. 3), Vilniaus universiteto Verslo mokykloje (Saulėtekio al. 22), A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų, Lukiškių aikštėje, Vilniaus rajono savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50).
Vilniaus rajono savivaldybė balsavimo punktą įrengė ir Nemenčinės kultūros centre (Švenčionių g. 12, Nemenčinėje).
Dėl suplanuotų pratybų Kauno miesto savivaldybės pastate Laisvės alėjoje balsavimas iš anksto nebus organizuojamas. Čia rinkėjai savo valią galės pareikšti Vytauto Didžiojo universiteto pastate (S. Daukanto g. 28) ir Kauno rajono savivaldybės pastate (Savanorių pr. 371).
Klaipėdoje balsavimas iki rinkimų dienos vyks Klaipėdos miesto savivaldybės pastate (Liepų g. 11).
Devyniose savivaldybėse balsavimas iš anksto vyks ne savivaldybių pastatuose: Ignalinos – Turizmo informacijos centre (Ateities g. 23, Ignalina), Kazlų Rūdos – Jurgio Dovydaičio viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 21, Kazlų Rūda), Lazdijų – Jaunimo centro patalpose (Seinų g. 1, Lazdijai), Neringos – bendruomenės namuose (Taikos g. 17, Nida), Pagėgių – Kultūros centre (Jaunimo g. 3, Pagėgiai), Radviliškio – buvusioje mokykloje (Dariaus ir Girėno g. 27, Radviliškis), Šiaulių rajono – Švietimo ir sporto skyriaus pastate (Karolio Reisono g. 4, Šiauliai), Švenčionių – miesto kultūros centre (Vilniaus g. 1, Švenčionys), Utenos – Visuomenės sveikatos biuro patalpose (Utenio a.7, Utena).
Gegužės 8–10 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose.
Gegužės 10–11 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną. Tuomet balsuoti bus galima 1895 vietose visoje Lietuvoje.