„Ekskursijos tikslas ne pasivažinėti dviračiais ar skaičiuoti dviračių takų kilometrus, o visiems kartu pamatyti problemas, kliūtis, nelogiškumus, įvertinti dviračių takų kokybę. Pasikviečiau daug atsakingų tarnybų, kad tai nebūtų tik mano vieno nuomonė, kad daug akių pamatytų, kad galėtume tarpusavyje susikalbėti ir paskui priimti naudingus vilniečiams sprendimus. Labai skiriasi, kas ir kaip atrodo nubraižyta popieriuose, ir ką matai ir jauti realiai važiuodamas “, – prieš kelionę sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Maršrutas pasirinktas spontaniškai – driekėsi Kalvarijų gatve, per Žaliąjį tiltą, pro Kongresų rūmus (šalia Vinco Kudirkos aikštės), Vilniaus gatve, pro Mokytojų namus. Klaipėdos ir K. Kalinausko gatvėmis „kritinė masė“ pasuko link Pamėnkalnio, paskui nusileido J. Tumo-Vaižganto gatve į Gedimino prospektą ir per Žvėryno tiltą, Neries krantine pasiekė Baltąjį tiltą.
„Rodos, kiek čia mes nuvažiavome – apie 7 km, o kiekviename kilometre radom beveik po 5–6 problemas“, – kelionę apibendrino meras.
Sostinės vadovas akcentavo, kada beveik visur ir visiems kelionės dalyviams dviračių takuose užkliuvo per dideli, kitur – net itin aukšti šaligatvių borteliai, daug kur centrinėse miesto gatvėse pastebėta daug nelogiškų sprendimų – dviračių take, pažymėtame dvipusiu eismo ženklu, vietos užtenka tiek, kad vos vienas vaikiškas dviratis gali tilpti. Arba dviračių takas užima tiek vietos, kad pėsčiasis vargu ar praeitų. Judriausiose Naujamiesčio gatvėse be negalimos net nuspėti priežasties dviračių take įrengti betoniniai stulpeliai, kurie gali sukelti avarines situacijas tiek dviratininkams, tiek automobilių vairuotojams, ypač tamsiuoju paros metu. Kai kur dėl niekam nesuprantamų priežasčių dviračių takas pažymėtas toliau nuo gatvės, o pėstieji turi tenkintis juosta prie pat judriausios gatvės. Nusileidus per Žvėryno tiltą į Neries krantinę pasirodė tikroji dviračių takų būklė – ekskursijos dalyviai nespėjo šokinėti ir sukiotis pro dešimtis įsisenėjusių duobių, iš kurių kyšojo armatūra.
Meras pažymėjo, kad dviračių takų tinklą būtinai reikia plėsti, kad centre dirbantys žmonės galėtų važiuoti namo dviračiais į Justiniškes, Pašilaičius, Lazdynus ir kitus atokesnius rajonus – ir tai, žinoma, reikia nemažai lėšų.
„Bet šios dienos kelionė parodė, kad yra dešimtys, o gal ir šimtai per visą miestą taisytinų dalykų, kuriuos pakeisti nieko nekainuoja. Priešingai, tiems nelogiškiems sprendimams, pvz., įrengiant kuoliukus ten, kur tikrai nereikia, buvo išleisti nemaži pinigai“, – sako meras.
Pasak mero, dviračių takus pertvarkyti reikia taip, kad būtų kiek įmanoma labiau užtikrintas dviratininkų saugumas. Kai kurie dviračių takai yra suprojektuoti taip, kad tiesiog prašosi arba nelaimės, arba rimtų sutrikdymų.
Apklausų duomenimis, apie 50 proc. gyventojų pageidautų važinėti dviračiu, tačiau su sąlyga, jei būtų įrengti saugūs dviračių takai, tai yra – pirmiausia, gera dviračių transporto infrastruktūra ir kokybė. Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipiasi į vilniečius, kad jie, pastebėję dviračių takuose bet kokių kliūčių, nelogiškų sprendimų, trukdančių eismui, arba pavojingas vietas, būtinai praneštų Savivaldybei. Vilniuje dviračių takų tinklas siekia 111,6 km. Įgyvendinus dviračių infrastruktūros plėtros iki 2020 m. etapus ir „EuroVelo-11“ tarptautinę trasą, dviračių tinklą planuojama išplėsti iki 219 km. Pagal statistinius duomenis pastaraisiais metais galima konstatuoti naują dviračių transporto populiarėjimo šuolį Vilniuje.
Šiandien Švedijos, Danijos ir Nyderlandų ambasadoriai dviračiais atvažiuos į Vilniaus miesto savivaldybę ir 15 val. susitiks su meru. Ambasadorių kelionės tikslas yra propaguoti dviratį kaip susisiekimo priemonę ir su Vilniaus meru pasidalyti mintimis apie dviračių vietą ir vaidmenį šiuolaikiniame mieste, paskleisti savo šalių patirtį.
