Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po 2016 m. liepos 22 d. naktį įvykdyto pasikėsinimo nužudyti G. Z.. Į nukentėjusįjį tąsyk buvo šauta iš šaunamojo ginklo su duslintuvu, tačiau jis išgyveno greitosios medicinos pagalbos medikams suteikus neatidėliotiną pagalbą.
Tų pačių metų gruodžio 21 d. Kaune prie savo namų šūviais iš automatinio šaunamojo ginklo buvo nužudytas visuomenėje visuomenėje gerai žinomas kovos menų sportininkas R. Morkevičius.
Tiriant abu šiuos nusikaltimus buvo įtarta, kad jų vykdytojas gali būti ne kartą teistas Estijos Respublikos pilietis Imre Arakas.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorams atlikus itin sudėtingą, didelio profesionalumo, kruopštumo ir kantrybės pareikalavusį darbą, buvo atkurta tiksli nusikaltimų padarymo eiga, identifikuotas ir sulaikytas jais įtariamas asmuo. Pareigūnų teigimu, šio tyrimo sėkmę lėmė ir labai aktyviai vykęs bendradarbiavimas su Estijos, Lenkijos, Airijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijomis, su kuriomis buvo keičiamasi itin reikšminga informacija.
Europos teisėsaugos pareigūnams gerai žinomas Imre Arakas buvo sulaikytas 2017 m. Airijoje, kai 2017 m. balandžio mėn. jis rengėsi nužudyti vieną žinomą airių nusikalstamo pasaulio atstovą. 2018 m. gruodžio 12 d. Airijos teismas jį pripažino kaltu ir skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Atlikęs bausmę Airijoje, 2023 m. sausio 4 d. Imre Arakas buvo perduotas Lietuvos teisėsaugos pareigūnams baudžiamajam persekiojimui už Lietuvoje padarytus nusikaltimus.
Po apklausų ir susipažinimo su tyrimo duomenimis kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Estijos Respublikoje Imre Arakas yra teistas penkis kartus.
Baudžiamasis kodeksas už nužudymą (LR BK 129 str. 2 d.) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (LR BK 253 str. 1 d.) – baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Dokumentikoje narpliotas sportininko gyvenimas
Nors šis itin žiaurus nusikaltimas vis dar neatskleistas, bet dokumentinio serialo „Remyga. Nematytas čempiono gyvenimas“ kūrybinė komanda pasidalino galimomis nužudymo versijomis.
Režisierius Dailius Dargis atskleidė, kad LR generalinė prokuratūra oficialiai atsakė, kad ikiteisminis tyrimas dėl Remigijaus Morkevičiaus nužudymo yra atliekamas, bet siekiant nepakenkti tikslams, jokia detalesnė informacija nėra teikiama.
Pasak R. Morkevičiaus trenerio Mariaus Misiūno, po nusikaltimo pareigūnai, pasikvietę į Vilnių, norėjo išgirsti nuomonę apie patį įvykį ir prasitarė, kad kvietėsi pokalbiams du šimtus žmonių.
„Prieš pat įvykį jautėsi, kad Remigijaus tuo metu sunki finansinė padėtis, o ir pats nuo ryto iki vakaro būdavo salėje arba namuose.
Kas galėjo taip pasielgti prieš didžiąsias šventes prie pat namų, ypač kad dažniausiai visur su vaikais eidavo, tik tą vakarą sugrįžo vienas?
Praėjo septyni metai, man kaip žmogui, kaip treneriui, skaudu prisiminti, bet minčių kodėl tai galėjo nutikti neturiu. Neturėjau po įvykio, neturiu ir dabar. Net neįsivaizduoju kas galėjo taip pasielgti“, – apgailestavo „Titano“ klubo įkūrėjas.
Dokumentinio serialo kūrėjai bandė atskleisti iki šiol nežinomus prieštaringai vertinamo kovotojo biografijos faktus, jo artimiausią aplinką bei paskutinį jo gyvenimo vakarą, apie tai pakalbinę gausybę garsiausių šalies kovinio sporto atstovų, trenerių, visuomenės veikėjų.
„Bendraujant su R.Morkevičių pažinojusiais asmenimis, šie prasitarė, kad jis dažnai neatsisakydavo kvietimų į vakarėlius, kuriuos dalyvaudavo labai įvairi publika– sportininkai, verslininkai, bet kartais ir abejotinos reputacijos asmenys ar net kriminalinio pasaulio atstovai.
Dėl savo karšto būdo R. Morkevičius, galėjo vieno iš tokių vakarėlių metu sukonfliktuoti su kažkuo arba pagrasinti, o tas asmuo galėjo nuspręsti deklaratyviai „apginti savo garbę“ arba pabūgęs grasinimų imtis tokių nestandartinių bei itin žiaurių veiksmų.
Kaune buvo žinoma, kad Remyga buvo tikras bebaimis, todėl jo galimi grasinimai galėjo būti suprasti bauginančiai“, – pasakojo serialo režisierius D. Dargis.
Kaip skelbiama D. Dargio knygoje „Kamuoliniai prie bausmės linijos“, remiantis vieno iš oficialių liudininkų parodymais, po 2008-ųjų metų įvykio, kai iš automato „Kalašnikov“ buvo apšaudytas bei granatomis apmėtytas H. Daktaro dvaras Užliedžiuose, praėjus trims mėnesiams, šiuo nusikaltimu įtariami asmenys dalyvavo bendrame vakarėlyje kartu su R. Morkevičiumi.
Vakarėlio metu vienas apsvaigęs asmuo pradėjo kaltinti pasiklausymo įrangos padėjimu. Tai dar vienas įrodymas, kad R. Morkevičius kartais atsidurdavo aplinkoje su neprognozuojamu elgesiu garsėjusiais nusikalstamo pasaulio atstovais.
Pasak D. Dargio, su kriminaliniu pasauliu siejamos ir dar dvi R. Morkevičiaus nužudymo versijos.
Remigijaus Morkevičiaus urna (Erikas Ovčarenko/ BNS nuotr.)„Viešoje erdvėje sklando ir dar pora versijų. Viena iš jų, kad žinomas, garsus sportininkas pasirinktas tik kaip pavyzdys kitiems, kad pademonstruoti savo galią ir nebaudžiamumą. Būtent todėl ir pasirinktas tankiausiai apgyvendintas Kauno rajonas ir ankstyvo vakaro metas, nesibaiminant nei praeivių, nei kitų atsitiktinių liudininkų.
Kita versija, kad velionis Remyga bendravo su panašiomis aplinkybėmis (2015 m.) nušautu kriminalinio pasaulio autoritetu Deimantu Bugavičiumi ir kartu su juo „perbėgo“ kelią didiesiems narkotikų baronams Europoje, turintiems ryšių ir su Lietuva.
Šią versiją sustiprina abiejų žmogžudysčių braižas ir kitų ikiteisminių tyrimų aplinkybės, kurios oficialiai teisėsaugos institucijų dar nėra patvirtintos“, – atskleidė išgirstas versijas D. Dargis.
Daugiau faktų apie R.Morkevičių galima pamatyti dokumentiniame seriale „Remyga. Nematytas čempiono gyvenimas“ per naujos kartos televiziją „Go3“.
Prieštaringai vertinamas kovotojas R. Morkevičius buvo daugkartinis Tailando bokso ir bušido turnyrų nugalėtojas, 2003–2004 m. pasaulio ZST „Grand Prix“ trečios vietos laimėtojas, 2004–2005 m. pasaulio ZST „Grand Prix“ čempionas, keliolika kovų laimėjo ir profesionalų ringe, iš kurių daugiau nei pusę – nokautais.