Vilniaus universiteto biblioteka. Nė nepasibaigus pirmajam naujųjų mokslo metų mėnesiui – pilna studentų. Šiuo metu Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turi 40 procentų gyventojų. Šį skaičių ateityje didžiausių šalies universitetų rektoriai siūlo rėžti bent per pusę. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, rektorio Artūro Žukausko, diplomuoti, tačiau žinių tinkamai neįgiję, o vėliau ir darbų nerandantys žmonės yra viena didžiausių šalies švietimo problemų. Seniausio Lietuvos universiteto rektorius tikina, kad tautai reikalingi mąstantys žmonės, kurie baigę mokslus užims svarbias pozicijas, o amatų jaunimas turėtų mokytis kolegijose.
„Į kitus neverta investuoti, nes jie nevaidins to vaidmens, kuris yra numatytas universitetinį išsilavinimą turintiems žmonėms. Tokiu atveju išsispręstų ir daugelis kitų problemų. Dvigubai sumažinus studentų skaičių, galima būtų dvigubai padidinti krepšelių kainą. Tai kokybė automatiškai padidėtų“, – sako A. Žukauskas.
Rektoriai piktinasi, jog norima dirbtinai į universitetus sugrūsti visus norinčius studijuoti. Tad 23 universitetų Lietuvai yra gerokai per daug. Pati už save kalba užsienio praktika – vienas universitetas milijonui gyventojų.
Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas įsitikinęs, kad Švietimo ir mokslo ministerija, siūlydama naujoves, kėsinasi į universitetų autonomiją ir savo politiką grindžia ne kokybe, o kiekybe. Profesorius mano, jog reikia imtis nepopuliarių sprendimų ir kardinaliai keisti finansavimo sistemą.
„Pati socialiai teisingiausia sistema būtų tokia – labai nedidelę dalį moka studentas, o didžiąją dalį dengia valstybė. Tokiu būdu susibalansuotų universitetų biudžetai ir studentai būtų pririšti rimčiau žiūrėti į studijas ir panašiai“, – sako P. Baršauskas.
Prieš keletą savaičių ministrė Audronė Pitrėnienė pareiškė, jog norint kelti aukštojo mokslo kokybę, reikia įvesti griežtesnius reikalavimus stojantiesiems, o universitetus bei kolegijas, besilaikančius aukštesnių standartų, apdovanoti didesniu finansavimu. Bent jau kol kas šis planas veikia atvirkščiai. Stojamąjį balą iki trijų pakėlęs Vilniaus universitetas šiemet prarado per pusę tūkstančio studentų, o tai yra maždaug milijonas eurų. Savo ruožtu ministrė ramina, kad prie bendro diskusijų stalo bus sėdama ir visos problemos bus sprendžiamos. Tiesa, pripažįsta, kad infrastruktūra išties per didelė.
„Planuojame susitikimą bendrai, kad būtų ir kolegijų, ir universitetų rektoriai kartu. Bandysime kalbėtis. Žinoma, švietime pasikeitimai nėra greitas procesas“,– teigė A. Pitrėnienė.
Patys studentai nėra tokie kategoriški ir nemano, kad reikėtų riboti vietų universitetuose skaičių.
Šiuo metu aukštojo mokslo šaknis Lietuvoje kremta per 130 tūkstančių žmonių. Iš jų 70 procentų studijuoja universitetuose.
