Pirmadienį paskelbtas „Lietuvių gimnazijų reitingas 2010“ šokiravo daugelį šiauliečių, ypač turinčių mokyklinio amžiaus vaikų. „Kaipgi taip? – stebėjosi šiaulietė. – Pernai gimnazija, kurioje mokosi mano sūnus, buvo prie geriausiųjų, o šiemet – jau trečiajame šimtuke!“ Būsimosios gimnazistės abu tėvai suglumę – ar tinkamą mokymo įstaigą parinko savo dukrai...
Iš tiesų, kodėl Šiaulių miesto mokyklos, prieš metus reitinguotos kaip geriausios, šiemet atsidūrė tarp vidutinių? Gal todėl, kad aštuonios mokymo įstaigos nepateikė duomenų (n. d., – red. past.) apie moksleivius, įstojusius į užsienio universitetus, o gal dėl kito reitingo kriterijaus – „įstojo pirmuoju pageidavimu į Lietuvos universitetus“?
Kaip bebūtų, Šiaulių gimnazijos ir vidurinės mokyklos, išskyrus tris, reitingų sąraše, kuriame yra 499 šalies mokyklos, prarado turėtas pozicijas.
Kodėl taip yra ir kokia tokio reitingavimo vertė, ir paklausėme kelių reitinguotų mokyklų ir Švietimo skyriaus vadovų.
Reikėtų kuo daugiau kriterijų
Didždvario gimnazijos Socialinių mokslų, menų ir kūno kultūros ugdymo skyriaus vedėjas Andrius Norkus:
– Mano nuomone, šis reitingas neatspindi realios situacijos, nes negi vien pagal stojimą į aukštąsias universitetines mokyklas galima vertinti gimnazijos ar vidurinės mokyklos darbo kokybę. Kodėl nevertinti pagal tai, kiek abiturientų stoja ir į neuniversitetines aukštąsias, profesines mokyklas, juolab kad dabar tai valstybės skatinama?
Dar viena problema – kažkodėl nepateikti duomenys apie įstojusiuosius į užsienio universitetus, o juk kasmet ten vis daugiau stoja.
O ir duomenys apie įstojusius mokytis į užsienio universitetus ne visada tikslūs: juk klasių kuratoriai tokius duomenis rinkdavo rugsėjį dažniausiai neformaliai bendraudami. Be to, pastaruosius kelerius metus ir tai nėra privaloma.
Nežinau, ar šis reitingavimas yra apskritai naudingas: sunku pamatuoti švietimo įstaigos veiklos kokybę, kai ir mokiniai skirtingi, ir skirtingi mokykloms priskirti mikrorajonai, ir skirtingos tėvų socialinės padėtys. Dabar iš esmės į universitetą gali įstoti bet kas, jei tėvai yra pasiryžę mokėti už mokslą. Ar tai rodo mokyklos kokybę ar sėkmę?
Jei jau reitinguoti, tai tam reikėtų kuo daugiau kriterijų.
Galimybė gimnazijoms pasitempti
Gegužių vidurinės mokyklos direktorė Silvija Baranauskienė:
– Kadangi mūsų mokykla jau nebe vidurinė, tai šis reitingavimas labai ir nebedomina, nors jis yra vienintelis Lietuvoje ir todėl populiarus. Kaip mama, aš į tuos reitingus tikrai atsižvelgčiau, domėčiausi, nors galbūt nebūtinai jais vadovaučiausi.
Manau, kad šis reitingavimas yra galimybė gimnazijoms pasitempti. Tačiau negalėčiau pasakyti, kad tai „šventoji karvė“.
Keisti pulsavimai
Šiaulių universiteto gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Bronislovas Rudys:
– Šis reitingavimas yra verslas. O tikrąjį savivertinimą gali padaryti tik pačios mokyklos, nes visiems pedagogams rūpi jų darbo kokybė.
Keista, kad reitingo sudarytojai šiais elektronikos laikais 2010 metų rezultatus rengiasi pateikti dar negreit, o praėjusių metų vertinimą paskelbė tik pirmadienį, nors jau aiškūs ir šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai, ir jau skelbiamos laisvos vietos tose mokyklose.
Be to, jei šiame reitinge būtų visų mokyklų duomenys apie įstojusiuosius į užsienio universitetus (neaišku, kodėl jų neįrašyta ypač daug iš Šiaulių miesto), tai iš esmės viską keistų. Pavyzdžiui, mūsų Šiaulių universiteto gimnazija tikrai būtų išlikusi pirmajame penkiasdešimtuke.
Apskritai, labai jaučiamas keistas daugelio mokyklų pulsavimas: buvo kuri nors Šiaulių mokykla penkiasdešimtuke pernai, o dabar ji atsirado trisšimtuke. O kadangi sakoma, kad šie reitingai orientuoti į suaugusius (parinkite savo vaikams kokybiškiausią mokymo įstaigą), tėvai būna išmušti iš vėžių, kai ta pati mokykla balansuoja tarp penkiasdešimtosios ir trys šimtai penkiasdešimtosios vietos.
Mes, pedagogai, esame šiek tiek pripratę – žiūrime į tuos reitingus kaip į savotiškas žaidimą, nors daugelio mokyklų vadovams yra skaudu, kai kolegos papokštauja: „Aš įsiveržiau į šimtuką. O kodėl tu nukritai?..“
Nėra eilės „gera–geriausia“ mokykla
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimas Marcinkus:
– Švietimo skyriui šie reitingavimai nėra reikšmingi. Mokyklos bando šia informacija pasinaudoti, bet neteko girdėti, kad tie reitingai darytų įtaką tėvams renkantis mokyklas. Nors į pirmąjį dešimtuką pateko mūsų „Santarvės“ vidurinė mokykla, tačiau joje mokinių nedaugėja.
Tiesiog pasirinktas toks (kiek kiekvienos mokyklos absolventų įstojo į Lietuvos universitetus vadinamuoju pirmuoju pageidavimu ir kiek jaunuolių išvyko studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas, – red. past.) vertinimo kriterijus, ir viskas. O tas vienas kriterijus nerodo mokyklos pridedamosios vertės, nerodo, kokie vaikai atėjo į mokyklą, ko išmoko ir kokie išėjo. Tai galėtų pasakyti tėvai, parodyti tyrimų rezultatai.
Apskritai, Švietimo skyrius mokyklų nestato į eilę „gera–geresnė–geriausia“. Yra vykdoma stebėsena pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus stebėsenos rodiklius, pagal juos sudarytus ir Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus patvirtintus rodiklius, pagal tai mes stebime, ar mokykla kinta, ar tenkina poreikius, ar teikia reikiamas paslaugas. Pagal tai mes mokyklas vertiname.
Be to, Švietimo skyrius negauna informacijos apie šiauliečius, įstojusius į užsienio aukštąsias mokyklas, nes kol kas tik galvojame apie duomenų bazės sukūrimą jiems gauti. Anksčiau buvo naudojamas „informacija iš lūpų į lūpas“ metodas, bet jis nebuvo patikimas.
Romualda Urbonavičiūtė
