Nuo tramvajaus iki Laisvės alėjos
Prestižinė MIPIM paroda Kanuose organizuojama nuo 1991 metų. Joje susirenka geriausi NT rinkos grandai iš viso pasaulio. Vieni pristato projektus ir ieško investuotojų, kiti ieško palankių sąlygų investuoti.
Vilniaus bei Kauno miestai šių metų kovo 11–14 d. Kanuose investuotojams pristatė kelis potencialius projektus. Vilniaus miesto savivaldybė šioje parodoje dalyvavo jau vienuoliktą kartą, o Kauno miestas pasirodė po ketverių metų pertraukos.
Vilnius šiemet pristatė Nacionalinio stadiono projektą, kurio vertė siekia apie 240 mln. Lt; Nacionalinį olimpinių standartų plaukimo baseiną (65 mln. Lt); Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastato projektą (daugiau nei 200 mln. Lt). Pristatytas buvo ir tramvajaus projektas, kurio preliminari vertė siekia net 690 mln. litų.
Kauno miestas užsimojo dar plačiau – pristatė dešimt projektų: penkis savivaldybės ir penkis privataus kapitalo. Pastariesiems savivaldybė leido prisistatyti nemokamai ir neėmė jokio mokesčio.
Kauno savivaldybė pristatė Kauno kongresų, koncertų ir parodų rūmų projektą (preliminari vertė – 70-80 mln. Lt); teritoriją Fredoje, iškėlus Karinių oro pajėgų postą (690 mln. Lt); Vienybės aikštės ir Prisikėlimo bažnyčios automobilių stovėjimo aikšteles; Laisvės alėjos rekonstrukciją ir Kauno laisvosios ekonominės zonos plėtros projektą.
Sulaukė klausimų apie šalies saugumą
Iš MIPIM grįžęs sostinės meras Artūras Zuokas Balsui.lt pasakojo, kad pristatyti projektai sulaukė užsienio investuotojų dėmesio, tačiau neapsieita ir be klausimų apie Krymo įvykius bei Baltijos šalių saugumą.
„Susitikau su potencialiais investuotojais, kurie domėjosi projektais, bendravau su Rygos meru. Trys Baltijos šalių sostinės pirmą kartą surengė bendrą pristatymą kaip bendras Baltijos regionas, taip parodydamos, kad bendradarbiavimas tarp šalių yra glaudus. Kitais metais parodoje planuojame turėti bendrą stendą, kad investuotojai pamatytų galimybes visose trijose sostinėse“, – pasakojo A.Zuokas.
Vilniaus meras MIPIM susitiko su Europos Sąjungos energetikos komisaru Guntheriu Oettingeriu ir kalbėjosi apie energetikos projektus bei jų ateitį Europoje ir Lietuvoje, tolesnę ES energetikos projektų plėtrą.
Vis tik parodoje A.Zuokui teko nemažai kalbėti ir raminti investuotojus dėl Lietuvoje pastaruoju metu pasirodžiusių politikų komentarų dėl investicijų į Baltijos šalis ir Lietuvą saugumo, galimų grėsmių, kurios gali turėti įtakos verslo sprendimams.
„Neatsakingos kalbos sukėlė diskusijų tarp potencialių investuotojų, daug kas domėjosi situacija Lietuvoje. Aš patvirtinau, kad Lietuva yra Europos Sąjungos ir NATO šalis, ir Lietuvai niekas negresia. Į Baltijos regioną ir Lietuvą investuoti yra saugu, įvykiai Ukrainoje neturi įtakos verslo investicijoms“, – patikino A.Zuokas.
Ar verta dalyvauti?
Kai kurie šalies verslininkai ir politikai yra sukritikavę Lietuvos dalyvavimą šioje parodoje – esą vykdavome nepakankamai pasiruošę, pristatydavome iki galo neapgalvotus ir ne visada realiai įgyvendinamus projektus ir taip būdavo kone veltui išleidžiami pinigai.
Tačiau A.Zuokas nekvestionuoja Vilniaus dalyvavimo šioje parodoje naudos. MIPIM 2014 lankėsi apie 4200 investuotojų, 20 tūkstančių dalyvių, prisistatė 83 šalys, dirbo keli šimtai žurnalistų. Anot mero, tai puiki galimybė garsinti savo miestus, pristatyti projektus, parodyti šalies investicinį potencialą, supažindinti su artimiausiais projektais. Investuotojai domisi ne tik pristatomais projektais, bet ir apskritai galimybėmis investuoti Lietuvoje.
Praėjusiais metais Vilnius Kanuose pristatė gatvių apšvietimo modernizavimo projektą, kuris sulaukė susidomėjimo ir konkurse dalyvavo keli investuotojai, kurie apie projektą sužinojo būtent Kanuose. Taip pat, mero teigimu, buvo užmegzta daug kontaktų, kurie naudingi Vilniui vystant kitus projektus, pavyzdžiui, statant stovėjimo aikšteles, kurių projektai turėtų būti įgyvendinti ateityje.
Tikimasi, kad parodoje užmegzti kontaktai su žymiais pasaulio architektais duos vaisių ir architektai aktyviai dalyvaus Vilniaus miesto savivaldybės skelbiamuose konkursuose.
Nėra ką rodyti
Labiau nei Vilniaus kvestionuojamas Kauno dalyvavimas MIPIM. Pernai dalyvauti šioje parodoje Kauno miestas atsisakė vos ne paskutinę minutę dėl finansinių sumetimų – apskaičiavo, jog investuoti į tai 150 000 Lt neapsimoka, nes nebus “grąžos”. Šiemet persigalvojo – Kauno dalyvavimas Kanuose mokesčių mokėtojams atsiėjo 180 000 Lt. Vilniaus miesto dalyvavimo išlaidos siekė 240 000 Lt.
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Valys Venslovas dar vasario pradžioje, Kauno miesto tarybai svarstant metų biudžetą, atvirai abejojo vykimo į parodą nauda – pinigų nėra net būtiniausiems projektams, o čia reikia dešimt žmonių deleguoti į Prancūzijos kurortą.
Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Artūras Orlauskas taip pat yra prieš Kauno dalyvavimą tokiose parodose. Politiko bei humoristo teigimu, kam dalyvauti, jei neturi ką parodyti. “Tiltas sugriautas, visa teritorija aplink S.Dariaus ir S.Girėno stadioną atrodo nekaip. Kita Nemuno pusė (prie Žalgirio arenos) – irgi. Buvo gal prieš penkerius metus pristatytas italų architektų projektas. Tai dabar jis išmestas į lentyną. Šiukšlių lentyną. Tad ko ten važiuoti? Verslininkai vyksta pristatyti “prekių”, kurias šiandien gali parduoti arba pasiūlyti kažkam investuoti ir statyti. Ką ir kur statyti Kaunas dabar gali pasiūlyti? Pirmiau reikia padaryti miestą patrauklų, sutvarkyti infrastruktūrą. Verslininkas, pamatęs gražų maketą parodoje, gal ir susigundys, bet atvažiavęs pamatys, kad neįmanoma pervažiuoti per Kauną nesugadinus rato. Negalime investuotojų privilioti ir dėl to, kad NT mokestis Kaune didesnis nei Vilniuje. Vilnius ir taip patrauklesnis investicijoms, tad kam reikia sąmoningų užkardų Kauno miestui? Verslas neranda bendros kalbos su savivaldybe. Be to, nėra konkrečios vizijos, kaip ir ką daryti, tik kažkokie pasispjaudymai: tą darysim, aną darysim”, – argumentus žėrė A.Orlauskas.
Kauno miesto mero pavaduotojas Vasilijus Popovas yra priešingos nuomonės. “Nebūtina kasmet dalyvauti, tačiau apskritai reikia tai daryti, ypač jei panašūs renginiai vyksta ES ribose. Ne visuomet būna tiesioginė “grąža”. Tai yra investicija ateičiai, savo šalies, savo krašto pristatymas, jo reklama. Jei nedalyvausime, nesireklamuosime, apskritai niekas nesužinos apie galimybes ir sąlygas pas mus investuoti. Visi skundžiasi, kad nėra investicijų. Mes suinteresuoti jų sulaukti, o investuotojai ieško palankesnių sąlygų investuoti. Abiem pusėms suderinus interesus, bus ir rezultatas.“
Paklaustas, kodėl ketverius metus nedalyvavęs Kaunas staiga nusprendė dalyvauti, V.Popovas argumentavo, jog reikia žiūrėti, ką veži parodyti. “MIPIM – neeilinė paroda. Grįžę kolegos informavo, kiek daug buvo dalyvių iš įvairių šalių. Taigi daug valstybių pristato ten savo reklaminę produkciją ir sąlygas investuoti. O šiemet Kauno pristatyti projektai tikrai realūs įgyvendinti, tik tai ne ateinančių metų klausimas. Pavyzdžiui, Fredoje tik per dvejus metus pastatysime naują bazę ir perkelsime karinių oro pajėgų tarnybą. Tuomet būtų galima tikėtis ir investicijų iš užsienio. Reikia padaryti vadinamuosius namų darbus, o ne vien plyną lauką investuotojams parodyti. Neišspręstų klausimų dar – daug, tačiau projektais jau domisi vokiečiai, belgai.”
Investuotojų atvyksta
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius MIPIM parodoje lankėsi jau aštuntą ar devintą kartą. Jis pastebėjo, kad Lietuvos vardas parodoje skamba, o investuotojai atsigręžia į regioną. “Tai didžiausia ir vienintelė tokia NT paroda. Faktas, kad Lietuvai ten būti reikia. Tik būtų galima abejoti pasirinkta dalyvavimo forma. Iš pradžių į MIPIM iš Lietuvos prisistatyti vyko du miestai, paskui penki, vėliau – šeši, tuomet vėl du. Gali kilti klausimas – ar Lietuva susitraukė, ir pan. Manau, kad protinga, jog Baltijos šalys kitais metais norėtų prisistatyti drauge. Investuotojai viską vertina pagal dydį, tad regionas, turintis milijoną gyventojų, atrodo nykštukinis pagal Kanuose dalyvaujančių miestų bei regionų mastelį.”
M.Statulevičiaus manymu, tokio masto projektams kaip Vilniaus Gugenheimo muziejus ar Kauno kongresų, koncertų ir parodų rūmai MIPIM parodoje yra vietos. Svarbiausia išmokti tinkamai prisistatyti.
“Lietuva MIPIM parodų ir ekspozicijų centre dalyvauja šalia tokių miestų kaip Stokholmas, Helsinkis, Ryga, Talinas – tai tikrai nebloga vieta pasirodyti. Tačiau nuolaidos dalyviams nėra taikomos: arba nuomojiesi vietą pavilijone, arba ne. Niekas neatsižvelgia į tavo perkamąją galią ar į šalies rodiklį kokiame nors reitinge. Taigi sprendimas dalyvauti tokioms mažoms šalims kaip Lietuva nėra lengvas. Mano manymu, šiemet Vilniui bei Kaunui netgi trūko prisistatymo priemonių”, – paklaustas, ar į dalyvavimą investuoti 180 000 Lt ar 240 000 Lt yra dideli pinigai, atsakė LNTPA direktorius.
M.Statulevičius pažymėjo, jog naudingiau Lietuvai būtų į tokią parodą nuvežti jauną specialistą, o ne kokį nors politiką. “Vilniaus savivaldybė kažkada inicijavo jaunų gabių architektų kelionę į MIPIM. Dalis jų dabar dirba geruose architektų biuruose ir dėkoja, kad turėjo galimybę pamatyti, kur ir kaip juda pasaulis.”
