Vartotojų gynėjai reikalauja prailginti garantinį laikotarpį būsto renovacijos darbams ir garantuoti valstybės finansinę apsaugą rangovų bankroto atvejais. Aplinkos ministerija tikina, kad teisės aktai numato pakankamai saugiklių, kad renovuojama būtų kokybiškai, o nuo galimo statybos broko gyventojams vertėtų apsidrausti patiems.
Vartotojų gynėjai tvirtina, kad renovacijai pasiryžę gyventojai per mažai ginami valstybės. Pasak jų, visų pirma renovuojamiems namams turėtų būti taikomas ilgesnis garantinis laikotarpis nei įprastoms statyboms, praneša LTV „Šiandien“.
„Čia juk grandioziniai darbai, milijardai, tai reikalingas garantinis laikotarpis ne 5, o 10 arba 15 metų. Dabar gali būti taip, kad po 10 metų dėl prastos darbų kokybės ir vėl reikės renovuoti pastatą, o dar pirmoji paskola bus ant kaklo pakabinta žmogeliui“, – sako Stanislovas Juodvalkis, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos prezidentas.
„Lyg tai mes jau pripažįstame, kad mes blogai atlikome savo darbą – nekontroliavome statybininkų arba pagailėjome pinigų tinkamam geram priežiūros darbuotojui samdyti“, – teigia Juozas Antanaitis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas.
„Tie defektai, kurie pasitaiko, dažniausiai pasitaiko per pirmus metus ir esminėms pastato savybėms didelės įtakos neturi“, – tvirtina Arūnas Zabulėnas, aplinkos viceministras.
Tuo metu vartotojų atstovai sako, kad įstatymuose numatyta atestuotų techninės priežiūros specialistų atsakomybė nieko negarantuoja, o statybos bendrovės gali bankrutuoti, todėl valstybė turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už gyventojus, investuojančius į būsto renovaciją.
„Būna, kad rangovinės organizacijos bankrutuoja, jų ir pėdos būna po 5 metų ataušusios, tai kaip tada? Garantiją turi garantuoti valstybė. Ką gali išspręsti technikinės priežiūros inžinierėlis, ką jis švarką savo užstatys, jeigu bus reikalinga taisyti broką“, – sako S. Juodvalkis.
„Prisiimti šias funkcijas, kurias iš tikrųjų turėtų vykdyti techninės priežiūros inžinieriai, kurie turi pagal Statybos įstatymą savo teises ir atsakomybę, valstybei nereikėtų – ir netikslinga, ir brangu“, – įsitikinęs Vaidotas Šarka, Statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius.
Aplinkos viceministro teigimu, įstatymuose numatyta pakankamai saugiklių, kad statybos būtų vykdomos kokybiškai, o defektai ištaisomi laiku, tuo metu bankrutavus rangovui gyventojai pretenduoti į žalos atlyginimą gali tik tuo atveju, jei pretenzijos pareikštos iki bankroto paskelbimo. Gyventojams, pasak viceministro, būtų daug saugiau, jei savo būstą jie apdraustų.
Lina Laurinaitytė
LTV „Šiandien“