Valstybinių auditorių nuomone, regionuose nepakankamai dėmesio skiriama darbo vietoms išsaugoti, joms kurti, verslo sąlygoms gerinti, dėl to gali būti nepasiektas esminis regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus. Regionų plėtros projektų sąrašai sudaromi ir tvirtinami be aiškių atrankos kriterijų, išsamaus teikiamos naudos ir laukiamo rezultato pagrindimo, todėl gali būti finansuojami nekokybiški projektai.
Dėl to gali būti nepasiektas regioninės politikos tikslas, o lėšos panaudotos nerezultatyviai, konstatuoja Valstybės kontrolė.
Valstybės kontrolė, įvertinusi, kaip naudojamos mažiau išsivysčiusių regionų plėtrai skiriamos lėšos, pažymi, kad šalies regioninė politika turėtų būti labiau orientuota į gyvenimo lygio kėlimą provincijoje ir socialinės atskirties mažinimą tarp didžiųjų miestų ir kaimo gyventojų.
2005 m. patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje buvo išskirti septyni regionų plėtros centrai: Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena, Mažeikiai ir Visaginas. Šie miestai, turėdami ekonominį potencialą ir infrastruktūrą, gali atlikti regioninių augimo centrų funkcijas, o jų plėtra – užtikrinti didesnę teritorinę socialinę sanglaudą regione, taip pat ir visoje Lietuvoje. Šių regionų plėtrai iš Europos Sąjungos paramos 2007-2013 metams numatoma skirti 415 mln. Lt.
Audito metu buvo išanalizuoti visi 34 regionų plėtros centruose nuo 2009 m. įgyvendinami socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai. Dauguma šių projektų nėra tiesiogiai susiję su regioninės politikos tikslais, nes skiriami sutvarkyti viešąsias erdves. Projektai, kuriais siekiama skatinti pramonės ir verslo subjektų plėtrą regione, tėra du – po vieną Alytuje ir Telšiuose.
Valstybės kontrolė rekomendavo Vidaus reikalų ministerijai nustatyti aiškius projektinių pasiūlymų atrankos kriterijus, kad regionų plėtros tarybos galėtų atrinkti tiesiogiai su regioninės politikos tikslu susijusius projektus ir rezultatyviau panaudoti lėšas. Siekdami, kad geriau būtų įgyvendinti nacionalinės regioninės politikos uždaviniai, valstybiniai auditoriai taip pat rekomendavo ateinančiam 2014-2020 m. ES paramos finansiniam laikotarpiui rengiamiems projektams nustatyti tokius įgyvendinimo rodiklius, kurie būtų tiesiogiai susiję su konkrečiu projektų įgyvendinimo rezultatu, nes dabartinėse Regionų centrų kompleksinėse plėtros investicinėse programose to stinga.
