Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, suskaičiavus biuletenius 508-iose iš 1895-ių apylinkių, kol kas pasisakiusiųjų už tai, kad būtų išsaugota Lietuvos pilietybė tiems, kurie priėmė kitos šalies pilietybę, skaičius yra kur kas didesnis – 71,60 proc. nuo dalyvavusiųjų („ne“ – 26,08 proc.).
Prieš penkerius metus referendume dėl pilietybės išsaugojimo dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, tačiau iniciatyvai pasisakančių „už“ pritrūko. Konstitucinius pakeitimus tada parėmė 73,92 proc. dalyvavusių rinkėjų. Visgi, tam, kad pakeitimai būtų priimti, būtina, jog siūlymą palaikytų daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų – iš esmės tiek, kiek tą kartą ir dalyvavo referendume apskritai.
ELTA primena, kad referendumo biuletenyje buvo siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
Iš viso referendume balsavimo teisę turėjo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.