Gabrielės Petkevičaitės-Bitės jubiliejų panevėžiečiai paminėjo įspūdingai, prieš 150 metų gimusiai kūrėjai suteikė miesto ir rajono garbės pilietės vardą. Tačiau rašytojos namas Šv. Zitos gatvėje labiau primena landynę nei muziejų.
Šiais metais Panevėžio bendruomenė pažymėjo kraštietės, rašytojos, mecenatės, Panevėžio miesto ir rajono garbės pilietės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150 metų jubiliejų. Paskutinėmis pavasario dienomis šiai sukakčiai paminėti vyko nemažai renginių.
Euforija praėjo, pažadai – liko
Miesto mokiniai rašė rašytojai skirtus esė, G. Petkevičaitės-Bitės kūryba pristatyta vasarį Vilniuje vykusioje knygų mugėje, Panevėžio kraštotyros muziejuje skaitmeninėje bibliotekoje skelbiamas pluoštas rašytojos dokumentų, išleista proginė moneta ir pašto ženklas, „Karo meto dienoraščio“ tritomis. Galiausiai iškilios rašytojos vardu pavadintoje bibliotekoje jos garbei buvo surengta konferencija. Joje dalyvavo net šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Šiame rašytojos atminimui skirtame renginyje, matyt, euforijos pagauti I. Degutienė ir A. Gelūnas pasižadėjo surasti lėšų G. Petkevičaitės-Bitės memorialiniam muziejui Panevėžyje, Šv. Zitos gatvėje, restauruoti. Esą tokį darbą atlikti – garbės reikalas. Tačiau ar restauracija įvyks, ir šiandien dar nėra aišku: sklando gandai, kad kultūros ministras jau nebėra tikras, jog duotą pažadą pavyks įvykdyti.
Principinis sprendimas
Dabar namas Šv. Zitos gatvėje, kuriame 1927–1943 metais gyveno kūrėja, šiandien atrodo nykiai. Išblėso čia veikusio rašytojos memorialinio muziejaus, net sovietiniais laikais sulaukdavusio nemažai svečių, veikla.
Iniciatyvos atkurti 1925 metais pastatytą namą buvo ėmusis asociacija „Bitės namai“, šiais metais kovo 29-ąją miesto Muzikiniame teatre surengusi labdaros koncertą. Koncerto metu buvo paaukoti 2 572 litai. Šie pinigai dabar guli banke ir laukia, kada bus pradėtas G. Petkevičaitės-Bitės namo remontas, kad juos pagaliau būtų galima panaudoti.
Asociacijos „Bitės namai“ pirmininkas Zenius Jurgelaitis neturi nė menkiausios abejonės dėl to, ar iškilios kūrėjos namui remontuoti, tiksliau, gelbėti, reikia ieškoti pinigų.
„Tai ne tik miesto, bet ir šalies garbės reikalas“, – sako jis.
Z. Jurgelaičio aiškinimu, miesto Kraštotyros muziejui priklauso bemaž pusė namo Šv. Zitos gatvėje. Kitoje namo pusėje gyvena žmonės, nes jiems prieš kelerius metus buvo leista tris butus privatizuoti. G. Petkevičaitei-Bitei skirta ekspozicija buvo įrengta viename kambarėlyje, tačiau Kraštotyros muziejus ekspoziciją perkėlė į savo sales.
„Todėl dabar šiame name veikia simbolinė ekspozicija – nuotraukos, menančios rašytoją, – aiškina Z. Jurgelaitis. – Mūsų asociacijai šiame name suteikta teisė naudotis dviem kambarėliais, kuriuose anksčiau buvo medicinos muziejus.“
Anot asociacijos pirmininko, apie G. Petkevičaitės-Bitės namo remontą kalbama seniai. Deja, pastaruoju metu vis dažniau apie tai, jog remontuoti tokį pastatą nebeverta.
„Apie tokį variantą buvo užsiminta 2007 metų rudenį, – priminė Z. Jurgelaitis. – Tuomet miesto Savivaldybės tarybos Kultūros komitetas pritarė nuomonei, kad memorialinis rašytojos muziejus yra tokios būklės, jog geriau jį uždaryti. Tačiau dabar, manau, reikėtų kalbėti, kaip išsaugoti namą. Negalima taip paprastai priimti sprendimo atsisakyti gelbėti jį, juk kadaise jame gyveno žymi moteris G. Petkevičaitė-Bitė. Juolab kad šiais metais buvo paminėtas jos jubiliejus ir rašytojai suteiktas miesto ir rajono garbės pilietės vardas. Turi būti priimtas principinis sprendimas – išlaikyti namą ir jame įkurti ne tik ekspoziciją rašytojai, bet ir kitiems Panevėžyje gyvenusiems ir kūrusiems šviesaus atminimo žmonėms.“
Dviejų muziejų nereikia?
Asociacijos „Bitės namai“ pirmininkas Z. Jurgelaitis įsitikinęs, kad Savivaldybei nebūtų sudėtinga rasti lėšų G. Petkevičaitės-Bitės namui išgelbėti.
„Pirmiausia miesto valdžia turėtų atrasti 220 tūkstančių litų, kurie būtų skirti išpirkti iš gyventojų, kurie gyvena name, butus. Tai būtina padaryti ir tai būtų svarus Savivaldybės indėlis, – įsitikinęs jis. – Išpirkus butus, būtų galima imtis kitų darbų – rašyti projektus namui restauruoti. Projektus galima teikti Kultūros ministerijai, Vyriausybės fondui ir Europos Sąjungos struktūriniams fondams...“
„Rašytojos namą būtina išsaugoti dar ir todėl, kad šis pastatas, pastatytas 1925 metais, – kultūros paveldo objektas ir jį saugo valstybė, – priminė Z. Jurgelaitis. – Tiesa, ta apsauga – tik žodžiai...“
Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė „Panevėžio balsui“ teigė nelabai ką galinti pasakyti apie rašytojos G. Petkevičaitės-Bitės namą Šv. Zitos gatvėje. Kaip paaiškėjo, dar praėjusį penktadienį turėjo įvykti darbo grupės, sprendžiančios pastato likimą, posėdis, tačiau jis neįvyko.
„Planuojame posėdžiauti šiandien“, – vakar patikino J. Gaidžiūnaitė.
„Man sunku pasakyti, kaip bus su tuo namu, – prisipažino administracijos vadovės dešinioji ranka. – Nežinau visų smulkmenų. Jo likimą spręs specialistai, žinantys pastato būklę, o galutinį sprendimą priims politikai.“
J. Gaidžiūnaitė aiškino, kad, norint išgelbėti rašytojos namą, reikia nemažos pinigų sumos.
„Norint tinkamai sutvarkyti namą, reikia iškelti iš jo gyventojus – išpirkti jų butus ir tik tada imtis kitų darbų. Tačiau visiems darbams atlikti reikia pinigų, o jų nėra. Beje, dar vertėtų pasvarstyti, ar apskritai reikia rašytojos memorialinio muziejaus, jei Kraštotyros muziejus turi parengęs puikią ekspoziciją apie rašytoją. Labai daug neaiškumų, kuriuos reikia išsiaiškinti ir tik tada priimti sprendimą.“
