Prezidento patarė Asta Skaisgirytė „Žinių radijui“ teigė, kad kai G. Nausėda pamatys galutinė Civilinės sąjungos įstatymo variantą, tada ir spręs dėl jo pasirašymo.
„Įstatymas yra svarstomas, kol kas dar yra labai pradinėje stadijoje. Dar eigoje galbūt jis keisis, todėl komentuoti šioje stadijoje dar nereikėtų, kadangi nežinome, koks bus galutinis įstatymo variantas“, – kalbėjo ji.
„Teigiamai vertinu tokią prezidento laikyseną. Prezidentas ir anksčiau yra sakęs, kad į teisėkūros procesą nesikiš, susilaikys nuo komentarų dėl šio įstatymo, spręs, kai bus priimtas Seime. Aš, tiesą sakant, matydamas vakarietišką principinę prezidento laikyseną, kur yra mūsų strateginiai partneriai, neturiu nė menkiausios abejonės, kad prezidentas šį įstatymą pasirašys“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė T. V. Raskevičius.
Ketvirtadienį prie Seimo ketina rinktis prieš įstatymą nusiteikę protestuotojai.
„Manau, kad pilietinė visuomenė Lietuvoje turi reikšti savo poziciją, Lietuva yra demokratinė valstybė, natūralu, kad visuomenėje įvairiais klausimais yra įvairių nuomonių“, – teigė laisvietis.
Lyginant su anksčiau atmestu Partnerystės įstatymu, pasak T. V. Raskevičiumi, nueita į kompromisų pusę.
„Aš po Civilinės sąjungos įstatymu pats nepasirašiau, nes aš visą laiką kovodavau daugiau už žmogaus teises, o ne už papildomus kompromisus. O pagrindiniai skirtumai yra tai, kad civilinė sąjunga registruojama pas notarą, o ne metrikacijos skyriuje ir tai, kad partneriai negali pasiimti bendros pavardės“, – aiškino politikas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti parlamentarė A. Širinskienė kartu su dar keliomis parlamentarėmis įregistravo siūlymą, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2025 m. liepos 1 d.
„Aš suprantu, kad Agnė Širinskienė ruošiasi būti kitos kadencijos premjere, linkiu jai sėkmės“, – ironizavo T. V. Raskevičius.
Už balsavo 60 Seimo narių, prieš – 52, 3 parlamentarai susilaikė. Seimas turės balsuoti dar kartą, kad įstatymas būtų priimtas.