Tuo metu Vilniaus mero Valdo Benkunsko teigimu, jeigu antram ar tolesniam būstui būtų taikomas 1 proc. tarifas, į savivaldybės biudžetą įplauktų apie 90 mln. eurų. Dabar iš komercinio NT į sostinės biudžetą surenkama 56 mln. eurų.
„Tos sumos nebus tokios, kad būtų galima kažką padaryti. Surinktos lėšos ne visada patenkins gyventojų lūkesčius. Matau šio mokesčio paskirtį kaip Vyriausybės vėluojančių atsiskaitymų padengimą. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savivaldybėm vėluoja sumokėti už tam tikras paslaugas ir, manau, kad bus savivaldybėms pasakyta, kad susirinktų iš būtent šito mokesčio ir pasidengtų išlaidas“, – penktadienį LRT radijui teigė A. Nekrošius.
Jis, be kita ko, mano, kad naujasis NT mokestis padidins savivaldybės išlaidas ir administracinį aparatą.
„Man atrodo, aštuoni kriterijai yra, pagal ką bus dėliojamas tas mokestis. Tai sutikrinti, sužiūrėti... Su Registrų centru turime liūdnos patirties, kad yra labai netiksli (mokestinių verčių – BNS) informacija, tai sutikrinti reikės, reikės naujų darbuotojų. Savivaldybei be papildomų darbo rankų bus sunku išsiversti“, – tvirtino Raseinių meras.
A. Nekrošiaus teigimu, gali išaugti butų ir komercinių patalpų nuomos kaina, todėl rajono gyventojams bus sunku jas išsinuomoti. Jis baiminasi, kad smulkieji verslai gali užsidaryti.
Tuo metu Vilniaus mero V. Benkunsko skaičiavimais, 70 proc. vilniečių NT mokesčio už pagrindinį būstą mokėti nereikėtų.
„Mokėtų tik tie, kurių būsto mokestinė vertė siektų 90 tūkst. 900 eurų“, – LRT radijui teigė jis.
Valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo mokesčio modelio, Seimas kitą savaitę dėl jo nebalsuos, kaip planuota anksčiau. Tikėtina, kad paskutinis balsavimas įvyks lapkritį.