Koks marinatas, toks ir agurkas
Senoliai byloja: moteris - tai marinatas, o vyras - tai agurkas; kaip jį marinuosim, tokio skonio jis ir bus. Pasvarstykime. Moteris yra tikroji kūrėja. Sakoma, kad vyras - tai molis, iš kurio moteris gali nulipdyti bet ką. O lipdyti reikia tik su meile, nes priešingu atveju molis išdega ir lieka nekokios formos. Moteriai atiduodama didelė atsakomybė už santykių kūrimą sąjungoje su vyru. Ir ne be reikalo. Nes moteris yra galinga. Ji turi intuicijos dovaną, ji turi subtilią savo psichiką ir gali adekvačiau susivokti, kas vyksta šeimoje dar ir todėl, kad labai daug aprėpia. Visgi, nenuvertinkime vyrų indėlio. Vyras - tai nėra primityvus šešėlis, kuris, kaip Pavlovo šuniukas, vykdo įsakymus, nurodymus. Vyras įneša savo indėlį. Tik, dažniausiai, moteris dar turi parodyti vyrui, kad jo indėlis egzistuoja. Mat moterys taip atribojo vyrus nuo šeimyninio bendravimo ir santykių, kad jie labai dažnai jaučiasi nesusiję su viskuo, kas vyksta ir jų namuose. Ir tai yra iliuzija. Ir moterys ją turi nuolat sklaidyti.
Kiek kampų namuose priklauso moteriai?
Visi - pasakytų dauguma. Bet yra visokių patirčių. Žmonės yra labai skirtingi ir jei primityviai skirstysim vyriškas ir moteriškas pareigas, šeimą gali ištikti katastrofa. Niekada nevalia paisyti dogmos, jei ji visiškai prieštarauja žmogaus prigimčiai. Esmė ta, kad jei vyras ir moteris gyvena pagal Visatos dėsnius, moterys moteriškėja, o vyrai - vyriškėja. Ir tuomet šeimoje santykių modelis gali kisti. Jei kalbame apie emocinę šeimos atmosferą, tai drąsiai galime pasakyti, kad čia - moters karalija. Ji paprastai turi reikiamo subtilumo, geba persiorientuoti nuo vaiko, prie vyro, nuo vyro, prie tėvo ir t.t. Išminčiai sako: jei moteriai kyla audra, visa šeima plaukioja audroje be galimybės išplaukti su pagalbine valtimi. Tą turime priimti kaip realybę. Nes nėra žmogaus, kuris nejaustų. O jei toks ir yra, jis turi labai daug vidinių konfliktų, kuriuos be svaigalų vargiai įveikia. Jei moteris sau neleis išsikrauti emociškai, ji žus. Todėl geriau destruktyviai nei niekaip. Paprastai moterys rimsta. Tad duokime sau laiko!
Moteriai namai - darbas, vyrui - poilsis
Skaičiau tokį pamokymą: svarbiausia moters užduotis yra sukurti tokią atmosferą namuose, kurioje vyras galėtų ilsėtis fiziškai ir moraliai. Šį patarimą galima suprasti labai skirtingai. Gal kam nors kyla mintis, kad vyrai namuose neturi nieko daryti? Visai ne. Vyras, grįžęs iš darbo, turi turėti galimybę į savo poilsį kaip ir kiekvienas kitas šeimos narys. Bet gimus vyru, teigia dvasiniai mokytojai, tenka didžiulė atsakomybė būti aktyviu ne tik išorėje, bet ir namuose. Vyriškumas pasireiškia tuomet, kai vyras keliasi anksčiausiai, nes rūpinasi savo dvasiniu stuburu, o gulasi vėliausiai, nes rūpinasi visais namiškiais ir namais. Vyras laikomas sergėtoju. Na, o jei sergėtojas užmiega anksčiau už visus, nes jam anksti gulti liepia jo religiniai įsitikinimai, o žmona liko neišklausyta, vienas vaikas liko nepamyluotas, kitam liko neskaityta knyga - toks vyras nenusipelnys didelės pagarbos iš šeimos narių. Jei vyras nesiima priemonių prisiminti, kokios pagalbos prašė žmona, o nori vis priminimų - kalbame apie nebrandų, priklausomą individą, kuris nesuinteresuotas savęs investuoti į namus. Jei vyras nepamiršta savo vizito pas kirpėją, bet pamiršta pelėsius ant virtuvinės sienos, kuriais kvėpuoja jo kūdikis, kalbame ne apie atminties, o apie atsakomybės sutrikimą. Kai moteris darbuojasi ne tik namuose, bet ir išorėje, t.y. eina į darbą, už buitį atsakomybė tenka abiems suaugusiems. Kodėl tai nėra dažnas reiškinys Lietuvos šeimose, verta paklausti moterų.
Ar tu tarybinė moteris?
-Gydytojau,- klausia moteris veterinaro. -Jūs man pasakykite, koks aš gyvulys?
-Na ką jūs, ponia...
-Palaukit. Aš keliuosi anksčiausiai, kaip gaidys, lekiu į darbą kaip šuo, dirbu kaip kumelė, tysiu iš parduotuvės pirkinius kas vakarą kaip kupranugaris. Tai kas aš per gyvulys?
-O, ponia, jūs - tikra tarybinė moteris.
Nebūti tarybine moterimi reikia atkaklumo, blaivumo, drąsos ir meilės sau. Atminkime, įpročiai greitai nesikeičia. O kartais verta tiesiog palikti žmogų ramybėje, kuris nenori derintis prie kitų savo šeimos narių. Moterys turi labai daug baimių, todėl neretai pataikauja vyrams. Ir taip praranda ne tik savigarbą, bet ir moterišką žavesį, nes pradeda savęs už tai neapkęsti. Ir joms labai pasiseka, jei jų nulepinti vyrai nesusiranda meilužių.
Vyras yra svarbesnis
Šeimoje kiekvienas yra svarbus. Neturėkime nei matriarchato, nei patriarchato iliuzijos. Nors pastarieji modeliai egzistuoja. Kiek tenka domėtis, šeima didžiausios darnos sulaukia tuomet, kai pirmoje vietoje yra vyras ir moteris, po jų - bendri šeimos tikslai ir tik po to - vaikai, darbas ir kita veikla. Šis šeimos vertybių skalė vaidina lemiamą vaidmenį laimingų šeimyniškių gyvenimui. Būtų keista galvoti, kad moteris yra mažiau svarbi nei vyras. Arba - atvirkščiai. Siekiamybė yra tokia: vyras globoja moterį, moteris globoja vaikus ir senelius. Į globą įeina pagarba, rodomas dėmesys, empatija, t.y. didelė investicija į santykius. Dažnai taip nutinka, kad moteris neturi kantrybės su vaikais, nes su ja kantrybės neturi vyras. Arba vyras yra būtent tas svarbiausias šeimoje. ir tuomet šeima pradeda disfunkcionuoti, kaip sako psichologai. Sėkmės formulė yra ne pirma išklausyti vyrą. Sėkmės formulė pasireiškia abipusiu procesu: jei moteriai labiau reikia išsikalbėti, ją reikia išklausyti ir taip suteikti daugiau ramybės; jei vyrui reikia labiau patylėti, jam reikia duoti erdvės tam ir taip suteikti galimybę atsistatyti nuo išorinio streso. Mūsų šeimose daug kas vyksta chaotiškai. Vyrai nori ilsėtis namuose nuo šeimos, nuo žmonos ir nuo vaikų. Moterys nori ilsėtis namuose nuo vyro, nuo darbo ir nuo vaikų. Ir tai nėra tinkamos pozicijos.
Vyras iš darbo - namuose šventė
Moterys mokomos sutikti vyrus iš darbo taip, tarsi jie galėjo ir negrįžti. Gal kam nors ir tinka patosas, tačiau viskas priklauso nuo žmonių ypatumų. Svarbiausia įsisąmoninti, jog kiekvienas nori būti namuose laukiamas. Nevalia nekreipti dėmesio į ateinančius visus. Bet ir raudono kilimo tiesti nereikia. Nevalia daryti nieko, ko nesinori iš širdies. Vyrams gal reikėtų vengti pozicijos - žiūrėkite, aš atėjau ir labiau propaguoti poziciją - na, aš jau su jumis, ką galiu dėl jūsų? Moterims verta tiesiog džiūgauti namiškiais, rūpintis vakariene, kviesti vakarienės, kalbėtis su visais, bendrauti su tais, kuriems dabar dėmesio labiausiai reikia. Normalu, kad šeimoje moteris daug dėmesio skiria vakarais vaikams, kurių nematė visą dieną. Moterys apgaubia vaikus savo meile, užpildo juos ateinančios dienos iššūkiams. Ir jau sumigus vaikams laiko lieka vyrui ir žmonai. Arba bendram miegui. Vaikams paaugus vyras ir moteris gali daugiau laiko skirti vienas kitam. Ir tą reiktų daryti.
Ar reikia vyrams pataikauti?
Vieno seminaro dalyvė pasakojo, jog gavo tokį pamokymą: būtinai rodykite vyrui, kad esate laiminga jį matydama, šypsokitės ir nuoširdžiai rodykite didelį norą visame kame jam įtikti. Kai moteris aklai paklūsta šiai dogmai, net jei vyrui tai labai tinka, ji pasmerkta kokia nors rimtai diagnozei. Kodėl? Todėl, kad žmogus negali visada šypsotis ir visada būti orientuotas į kitą. Palinkėčiau visiems lygiaverčių partnerių, kurie, būdami suaugusiojo žmogaus kailyje, nesielgia kaip maži vaikai, kuriems nereikia pataikauti, kurie gali išgyventi patys be kito pagalbos ir kurie gali pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitu. Jei jūs norite padovanoti vyrui šypseną - dovanokite. Tačiau neprievartaukite savęs ir nepataikaukite. Nes išlepinsite žmogų. Sudarysite jam nerealias sąlygas, kuriose jis visai nesivystys. Štai kodėl moterys neturi bijoti konfrontacijų. Kabalistai sako: ten, kur nėra susidūrimų, nėra ir santykių raidos. Gali būti, kad beveik kiekvienas žmogus norėtų gyventi viešbutyje ir būti nuolatos aptarnaujamu nemokamo personalo, tačiau smagiausia yra gyventi su tokiais, kurie nevysto liguistos priklausomybės ir sulaukę vidurio amžiaus krizės moka ne tik patys pavalgyti, bet ir vaikus pamaitinti. Net ir svetimus. Būkime savimi ir netrukdykime augti šalia savęs esančiam vyrui!
