Neabejojant mūsų šalies tikslu, palaikyti demokratiją puoselėjantį ir nepriklausomybę išsaugoti siekiantį Taivaną, kyla rimtas klausimas, ar mūsų šalies užsienio politika realiai tam pasitarnauja.
Nežinau kitos Europos Sąjungos šalies, kuri palaikymą Taivanui išreiškia per konfrontaciją su Kinija. Dabartiniai liberalai, kurie kažkodėl save vadina konservatoriais, visada pasižymėjo siekiu vidaus ir užsienio politiką vykdyti per priešų paieškas. Konkrečiu atveju, Kinija pasirinkta kaip priešas, bandant taip demonstruoti palaikymą Taivanui.
Sveikintinas sprendimas suteikti galimybę Taivanui turėti savo atstovybę Lietuvoje. Tai padaryta daugelyje Europos sąjungos šalių ir Lietuva čia tikrai ne pirma. Tik kitose šalyse Taivano atstovybės vadinasi Taipėjaus atstovybėmis ir nekelia jokio pasipiktinimo Kinijoje. Norėdami kažką pademonstruoti, mūsų užsienio politikos „ereliai“ nutarė, jog Lietuvoje bus ne Taipėjaus, o Taivano atstovybė, kuo pademonstravo nenorą skaitytis su Kinijos pozicija šiuo klausimu.
Kaip dažniausiai atsitinka konservatoriams, prisišnekėję ir sugriovę ilgamečius diplomatinius santykius su Kinija, jie neįsteigė Taivano atstovybės, o apsiribojo Taivaniečių atstovybės pavadinimu. Nesuprantu, ką šiuo žingsniu norėta pasakyti, nes sprendimo pasekmės liko tokiomis pačiomis, o pats sprendimas kažkokiu tarpiniu.
Kaip žinoma, Kinija sumažino santykių su Lietuva diplomatinį statusą, pranešė apie tai, jog Lietuvoje nebeišdavinės vizų. Lietuvos verslas Kinijoje tapo nepageidaujamu, todėl didžiausia pasaulio rinka mums tapo nepasiekiama. To pasekmes neišvengiamai pajaus kiekvienas Lietuvos gyventojas.
Tai tik nedidelė dalis tų pasekmių, kurias sukėlė Gabrieliaus Landsbergio ir Žygimanto Pavilionio ambicijos, kurias pastarieji netgi nebedrįso iki galo įgyvendinti, net nedalyvavo Taivaniečių atstovybės atidaryme.
Klausausi šių „erelių“ ir jų politologų pasakojimų apie tai, jog Kinijos rinką kompensuos padidėjusios Taivano ir JAV rinkos. Galima paklausti, kaip su šia situacija susijusios Jungtinės Amerikos Valstijos? Galima daryti prielaidą, jog Lietuva tapo bandymų lauku, siekiant suprasti, kokia būtų Kinijos reakcija į Taivano vardo naudojimą atstovybės pavadinime. Nei JAV, nei kitos Europos Sąjungos šalys to padaryti nebandė, nes supranta grėsmes savo šalių ekonomikoms. Bet dideliam kai kurių JAV kongresmenų džiaugsmui atsirado du lietuviški „ereliai“, kuriems Lietuvos interesai nieko nereiškia, o save parodyti labai norisi.
Mano nuomone, tokiais veiksmais, mes ne tik nepadedame Taivanui, bet dalyvaujame procese didinančiame įtampą tarp Taivano ir Kinijos. Mūsų užsienio politikos „ereliai“ gali net nesuvokti, kokiame geopolitiniame žaidime jie dalyvauja. Kažkas svetimomis rankomis žarsto žarijas, galinčias sukelti milžinišką gaisrą ir tada kyla klausimas, ar Gabrielius Landsbergis ir Žygimantas Pavilionis yra suplanavę paskelbti karą Kinijai, jei pastaroji pradės karinius veiksmus prieš Taivaną?
Labai tikiuosi, kad tarp Kinijos ir Taivano bus taika, o Lietuvos ir Kinijos santykiai netaps dviejų, savo ambicijose skęstančių, politikierių įkaitu. Tikiuosi, kad jų kvaili pareiškimai, apie žiemos Olimpinių žaidynių boikotavimą Kinijoje, bus priimami, kaip eilinis nusišnekėjimas, juokinantis ne tik Lietuvos žmones, bet ir visą pasaulį.
Karas nereikalingas niekam, dvidešimt pirmame amžiuje mes privalome surasti diplomatinius kelius, sprendžiančius visus kylančius konfliktus. Kaip šešėlinis Ministras Pirmininkas reiškiu visišką nusivylimą Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio veiksmais.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nedalyvaus konfrontacinėje užsienio politikoje, kurią vykdo dabartinė valdžia. Mes atsisakėme deleguoti savo frakcijos Seimo narius kelionei į Taivaną, kuri dar labiau didins įtampą tarp Kinijos ir Lietuvos bei nepasitarnaus Taivano naudai.
Kviečiu Prezidentą imtis veiksmų, suvaldant Gabrieliaus Landsbergio ir Žygimanto Pavilionio veiksmus, keliančius įtampą tarp Lietuvos ir visos eilės pasaulio valstybių. Karinga ir aplinkinius žeminanti retorika neturi tapti Lietuvos užsienio politikos įvaizdžiu. Dabartinės valdžios užsienio politikos klaidos bus nepakeliamai brangios Lietuvos žmonėms, todėl ir vėl, visų liūdesiui, galime pamatyti šimtus tūkstančių emigruojančių lietuvių. Dar ne vėlu tai sustabdyti.
