Net valdančiosios koalicijos atstovai pripažįsta, kad valdžios ir visuomenės dialogas beveik nevyksta. Po riaušių Rygoje mūsų šalies politikai prabilo ir apie tai, jog vien žodžiais žmonių nepasitenkinimo nenumalšinsi.
Valdžios nenoras ar nesugebėjimas paaiškinti, kodėl sunkmečiu įvairios visuomenės grupės turėtų susitaikyti su skausmingais ekonominiais eksperimentais, gresia net riaušėmis. Taip jau nutiko Latvijoje. Taip gali būti ir Lietuvoje. Rytoj, sukviestos profsąjungų, prie Seimo ir Vyriausybės rinksis minios nepatenkintųjų naujosios valdžios politika. Organizatoriai ramina, kad riaušių nebus - esą keliami reikalavimai yra ekonominio, o ne politinio pobūdžio. Kartu jie perspėja: jei valdžia liks kurčia, bus rengiamas nacionalinis streikas. Vasarį masines protesto akcijas žada ir smulkieji verslininkai.
Atrodo, kad tokie ultimatumai negąsdina premjero Andriaus Kubiliaus. Vyriausybės vairą perdavęs finansų ministrui Algirdui Šemetai, jis išvyko su vizitu į Lenkiją.
LŽ vakar kalbinti įvairioms partijoms atstovaujantys Seimo nariai neatmetė galimybės, kad Latvijos įvykiai, nors kiek kitokia forma, gali pasikartoti ir mūsų šalyje. Politikai sutarė, kad valdžios ir visuomenės dialogas beveik nevyksta, todėl net reikalingiausi sprendimai sutinkami ne tik kritiškai, bet ir priešiškai.
Reikia ruoštis
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis mano, kad jei Lietuvoje nenorima sulaukti masinių protesto akcijų, valdžia nedelsdama privalo pradėti kalbėtis su žmonėmis.
„Iki šiol Vyriausybė nedrįsta paaiškinti, kodėl kai kurie sprendimai buvo priimti ir kokią teigiamą įtaką jie turės valstybės ateičiai“, - sakė jis. Z.Balčyčio nuomone, taip yra todėl, kad pati Vyriausybė nesuprato, kokias pasekmes gali sukelti priimti sprendimai. „Ne viską galima matuoti vien buhalteriniais skaičiais, dar yra ekonominė logika“, - pabrėžė socialdemokratas. Pasak jo, opozicija tikrai nelinkėtų, kad kiltų masinių neramumų banga, nes dėl to nukentėtų valstybė, būtų sutrikdyta visuomenės pusiausvyra.
„Manau, kad tas pats gali įvykti ir Lietuvoje, turėtume būti tam pasiruošę“, - sakė Seimo pirmininko pavaduotoja „darbietė“ Virginija Baltraitienė. Jos požiūriu, valdantieji įvairius sprendimus stūmė nieko neaiškindami, vienintelis argumentas - biudžetą reikia papildyti pinigais.
Įtampa didėja
Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūnas Laimontas Dinius teigė nemanąs, kad pozityvūs sprendimai gali būti priimami daužant langus ar rengiant revoliucijas. Jis neprieštaravo, kad visuomenei trūksta informacijos apie valdžios pastangas, leisiančias įveikti krizę. „Šioje situacijoje mūsų valdžios vyrai - premjeras, Seimo pirmininkas, ministrai - turėtų žmonėms aiškiai išdėstyti problemas ir pagrįsti kai kuriuos skaudžius sprendimus“, - sakė L.Dinius.
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad Lietuvos valdžia turėtų padaryti išvadas dėl įvykių Latvijoje. „Įtampa, nežinojimas, baimė iš tiesų didėja. Vyriausybė ir valdančioji dauguma turėtų elgtis taip, kad žmonės nebūtų provokuojami tokiems veiksmams kaip gretimoje šalyje“, - sakė jis. V.Mazuronio nuomone, pokalbis tarp visuomenės ir valdžios apskritai nevyksta.
Yra kitų sprendimų
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė prisipažino bijanti, kad Rygos įvykių, neabejotinai inspiruotų iš šalies, scenarijus gali pasikartoti Vilniuje. Juoba kad ekonominė padėtis gretimose valstybėse iš esmės panaši. Tačiau konservatorė viliasi, kad masinių akcijų Lietuvoje organizatoriai, matydami, kas nutiko Rygoje, padarys išvadas. „Tikrai galima ieškoti kitų sprendimo būdų, tobulinti priimtus įstatymus, gal ne visai tinkamą valdžios atstovų retoriką“, - sakė politikė. I.Degutienė pripažino, kad valdžios ir visuomenės dialogas iki šiol vyko vangiai.
„Lietuvos žmonės į nepopuliarius ar net klaidingus Seimo ir Vyriausybės sprendimus visada sugebėdavo reaguoti civilizuotai ir teisinėmis formomis“, - sakė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Artūras Zuokas. Jis mano, kad riaušių Lietuvoje nekils. „Kad ir kaip būtų skaudu pripažinti, dialogo, sprendimų pagrįstumo analizės iš tiesų trūksta. Manyčiau, kad mūsų ministrų kabinetas turėtų įvertinti situaciją Latvijoje ir keisti savo požiūrį į susikalbėjimą“, - pripažino valdančiųjų atstovas. Jo teigimu, šiandien vien žodžiais įsiaudrinusių žmonių nuraminti neįmanoma, nes sunkmečio letena kiekvieną palietė asmeniškai.
Neturi palaikymo
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius socialinių mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis taip pat įžvelgia „latviškojo užkrato“ pavojų. Tačiau jis nemano, kad toks pavojus labai realus. Pasak mokslininko, ekonominė ir socialinė padėtis Lietuvoje kiek geresnė nei Latvijoje. Be to, mūsų šalyje nėra struktūrų, kurios ryžtųsi drastiškiems veiksmams, tokių siekių neturi ir politinės partijos. Kita vertus, protesto akcijų valdžia tikrai neišvengs. Ir tai nestebina, nes dėl dabar priimamų sprendimų nukenčia beveik visos socialinės grupės. „Dar tik formuojantis koalicijai buvo atkreiptas dėmesys, kad valdžiai būtinas ne tik partijų, bet ir socialinių grupių palaikymas“, - sakė B.Gruževskis.
Jis įsitikinęs, kad Vyriausybei praverstų koncepcija, kaip formuoti piliečiams draugiškos valdžios įvaizdį. „Trūksta dialogo, ypač visuomenės informavimo priemonėse. Savo santykį su valstybe žmogus mato tik per individualių poreikių patenkinimą, deja, tokio suvokimo nėra“, - pabrėžė B.Gruževskis.
Raimonda Ramelienė
