Pristatydama dar negalutinį Vyriausybės nutarimo projekto, kuriuo bus apibrėžta, kokias paslaugas teikiant įstaigos gali tikėtis apmokėjimo, variantą Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva vylėsi, kad pavyks rasti bendrą sutarimą.
„Tai nėra galutinė versija, bet jau pakankamai išdiskutuota, tikiuosi, kad ji atlieps visus reformos tikslus ir mums pavyks per savo PSDF apmokėjimą siekti bendrų tikslų“, – SAM organizuotoje konferencijoje „Regioninių ligoninių ateitis“ kalbėjo ji.
Šalies ligoninių tinklą kaip ir dabar sudarys kelių tipų ligoninės: rajono lygmens ligoninės, didžiosios daugiaprofilinės ir universitetinės ligoninės-kompetencijų centrai. Nauja tai, kad atsižvelgiant į sveikatos paslaugoms keliamus kokybės reikalavimus, rajonų ligoninės orientuojamos teikti saugias dienos stacionaro, ambulatorines ir dienos chirurgijos paslaugas, o daugiaprofilinės ligoninės penkiuose regioniniuose centruose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) teiks visas antrinio ir kai kurias tretinio lygio paslaugas.
Kas bus su chirurgijos, vaikų, akušerijos skyriais?
Kalbėdama apie stacionarias aktyviojo gydymo paslaugas, VLK atstovė nurodė, kad tokiose įstaigose bus privaloma stacionarines, skubios pagalbos, intensyvios priežiūros (tam tikrose įstaigose – ir intensyvios terapijos) paslaugas teikti visą parą visomis savaitės dienomis. Išimtys sudarytos tik psichiatrines, priklausomybių ligų gydymo, tesimo medicinos ekspertizės paslaugas teikiančioms įstaigoms.
„Dėl chirurgijos paslaugų – ne kartą girdėta, kad yra numatoma, jog chirurgijos paslaugas teikiančios įstaigos turi turėti bent vienais iš pastarųjų dviejų metų ne mažiau kaip 1100 chirurginio pobūdžio gydymo atvejų, arba kitas kriterijus – šita įstaiga yra reikalinga stacionarinių chirurgijos paslaugų suteikimui per 1 val.“, – paaiškino T. Golubajeva.
Portalas tv3.lt primena jau rašęs apie gimdymo skyrių likimą. Numatoma, kad tokie skyriai regioninės funkcinės sveikatos priežiūros teritorijose galės gyvuoti atitinkant tam tikras sąlygas. Tose teritorijose, kur gyventojų skaičius yra didesnis nei 300 tūkst., skyrius turės atitikti bent vieną iš šių sąlygų.
Įstaigoje arba bent vienais iš paskutinių dvejų metų turės būti priimta ne mažiau kaip 600 gimdymų, arba jei tokia įstaiga numatytoje teritorijoje tėra viena, turi būti dar viena į atitinkamą teritoriją nurodytame didžiausiame mieste neesanti stacionarines akušerijos paslaugas teikianti įstaiga, kurioje bent vienais iš dvejų paskutinių metų gimdymų skaičius iš tos teritorijos buvo didžiausias, bet ne mažesnis kaip 300 gimdymų.
Teritorijose, kuriuose gyventojų skaičius yra mažesnis nei 300 tūkst., įstaiga vėlgi arba turėtų per paskutinius metus būti priėmusi ne mažiau kaip 600 gimdymų, arba, jei atitinkamoje teritorijoje nėra nė vienos tokios įstaigos, turi būti viena stacionarines akušerijos paslaugas teikianti įstaigoje, kurioje per minėtą laikotarpį gimdymų skaičius buvo didžiausias, bet vėlgi ne mažesnis kaip 300 gimdymų.
Panašūs reikalavimai kaip ir chirurgijos paslaugoms numatomi ir kalbant apie vaikų ligų profilį.
„Pirminė pagrindinė nuostata tokia, kad bus tęsiama sutartis dėl vaikų ligų gydymo stacionarinių paslaugų apmokėjimo sutartis, jei bent vienais iš dvejų paskutinių metų įstaiga suteikė ne mažiau kaip 1100 stacionarinių paslaugų.
Tačiau papildomai numatoma, kad šios paslaugos bus teikiamos ir apskričių centruose esančiose ligoninėse arba apskrityse didžiausiose ligoninėse, kur yra didžiausias vaikų ligų profilio paslaugų skaičius. Taip pat diskutuojama dėl galimybės leisti tęsti vaikų profilio paslaugas daugiaprofilinėms ligoninėms – toms, kurios teiks terapinio ir chirurginio – bent šių dviejų profilių paslaugas“, – preliminarius pakeitimus vardijo VLK atstovė.
Reikalavimai visoms šioms paslaugoms įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d., atitikimą kriterijams pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. sausio 1 d.
Pirmas vizitas sukrėtė
Papasakojęs, kaip iš merdėjančios gydymo įstaigos Joniškio ligoninė tapo patrauklia darboviete ir pacientų lūkesčius atliepiančia įstaiga, ligoninės direktorius M. Gedminas prisipažino, kad pirmas vizitas įstaigoje pribloškė.
„Esu gal išpaikintas vaikas, užaugau akademinėse Kauno klinikose, patologų šeimoje, visada buvau tame universitetiniame lygmenyje. Ir negalėjau patikėti tuo, ką radau rajoninėje ligoninėje. Esu skubios medicinos gydytojas, o intensyvios pagalbos patalpoje čia buvo tik kolonoskopas ir ginekologinė kėdė. Tai man nekyla klausimų, iš kur tas išorinis mirštamumas ir visa kita. Tai – labai realūs dalykai“, – kalbėjo jis.
„Reikėjo keistis ir arba žmonės turėjo pasikeisti arba, deja juos reikėjo pakeisti“, – sakė M. Gedminas.
Joniškio mero prašymu pradėjęs galvoti, ką galima būtų daryti šio rajono ligoninėje, M. Gedminas sako žinojęs vieną tiesą – svarbiausia tai, ko reikia žmogui ir kokias paslaugas jam čia galima efektyviausiai ir saugiausiai pritaikyti.
„Yra pilna vėžio, pilna sunkių ligų, infarktai, insultai ir yra sunkieji centrai, kurie, mano manymu, turėtų koncentruotis į tai. Mažos rizikos paslaugos juda į tas vietas, kur gali būti suteikiamos. Taip bus mažinamas socialinis atotrūkis, kuriam plėtojantis Lietuva neitų gera linkme, galime turėti liūdnų pasekmių. Manau, kad Lietuvoje yra daug miestelių, vietų, kuriose būtų galima daryti kažką panašaus kaip pas mus“, – pastebėjo ligoninės vadovas.
Chirurgijos skyrius uždarytas – chirurgija klesti
M. Gedminas pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo reformų, kurios buvo skaudžios, bet būtinos: „Pagal amerikietišką modelį atskyrėme gydymo tarnybas ir slaugos grandis, minimizavome administracinį aparatą ir visa tai pareikalavo tam tikrų kaštų.“
Tačiau, jo teigimu, ne visas kelias rožėmis klotas. „Reikėjo keistis ir arba žmonės turėjo pasikeisti arba, deja, juos reikėjo pakeisti“, – konstatavo jis.
Gydytojas pabrėžė, kad dabar įstaigoje žmonės gauna svarbiausius dalykus – pilną vidaus ligų gydymo ir skubios pagalbos komplektą.
„Aktyvus, vidaus ligų gydymas turi atitikti tokį patį, kaip ir regioninėje ligoninėje – ne tik dėl pacientų, bet ir dėl to, kad čia negalėtum kitaip prisikviesti gerų gydytojų.
Dienos chirurgija – uždarėme [stacionarų chirurgijos] skyrių, kas atsitiko? Yra iš europinių pinigų įrengtos geros operacinė, gera infrastruktūra, ypač slaugos personalas, kurie yra Joniškio gyventojai, tai vystykime tai, ką galime ir eikime prie mažos rizikos procedūrų. Ir labai džiaugiuosi už tuos pakeitimus, kuriuos ministerija atliko dienos chirurgijoje, nes net nekeičiant įstatymų, o tik įsakymus galėjome apversti vaizdą aukštyn kojomis. Chirurgija pilnu tempu veikia, nors nėra chirurgijos skyriaus, padaroma 1700 operacijų“, – aiškino M. Gedminas.
Pasak jo, didžiausia problema, su kuo susiduria visi rajonai – vidaus ligų specialistų (arba generalistų) trūkumas: „Tų, kurie atvažiuotų ne pabudėti, nes tam turbūt ir iš Zimbabvės gali prisikviesti, svarbu tik, kad daug pinigų mokėtum. Bet reikia kasdienę pacientų priežiūrą užtikrinančių gydytojų.“
Pasigenda sisteminio požiūrio
Pasak jo, kita svarbi kolona ligoninėje – skubi pagalba. „Priimame 6000 pacientų, jų daugėja maždaug apie 20 proc. Esame pirmasis priėmimas, kuris dėl įvairių priežasčių pavyko prisikviesti skubiosios medicinos gydytojų komandą, mes galime teikti toje pačioje vietoje paslaugas ir vaikams, ir suaugusiems.
Tik 6,5 proc. pacientų, kurie kreipėsi pas mus, reikėjo pervežti į kitą ligoninę. Tai – rodiklis, kuriuo galima didžiuotis. Ir tik 13 proc., turėjome paguldyti vėlgi dėl to, kad daug problemų galime išspręsti skubiojoje pagalboje“, – patirtimi dalinosi įstaigos vadovas.
Tikrai žinau, kad tai, ką darome, yra gerai, tikrai žinau, kad dirbame juodai ir tikrai žinau, kad esame vertinami tų, kurie supranta. O pasipriešinimas yra natūralus pokyčių valdymo dalykas, visi tą žinome. Bet jums garantuoju, kad pasipriešinimas labai ženkliai sumažės“
M. Gedminas sutiko, kad su skubiosios medicinos gydytojai Lietuvoje yra problema – jų paprasčiausiai dar yra per mažai, tačiau, jo manymu, tai reikia spręsti sistemiškai.
„Neįsivaizduoju modelio be skubios medicinos gydytojų, dėl to, jei įstaiga nori tą padaryti, žūtbūt turi rasti sprendimų. Kai įstojau į skubią mediciną ir kai mokėmės rezidentūroje, niekada turbūt nebuvo viešai kalbama, kad šioje specialybėje geriausiai save galėsime realizuoti rajonuose. Apie tai reikia kalbėti vis daugiau. Su kuo susiduriu, kad gydytojai bijo išvažiuoti iš centro, kur nebūtų reanimatologo priedangos, nors realiai tose ligoninėse, kur naktinis srautas yra mažesnis, jie tikrai galėtų padėti.
Reikia sisteminio požiūrio, galime planuoti tinklą, bet nepabėgsime, labiausiai mums reikia vidaus ligų gydytojų. Terapeutai „veža“ ligas rajoninėse ligoninėse virš 70 metų, mes turime 1,5 metų surasti tris terapeutus, jei ne – tada slauga. Tokia yra realybė“, – konstatavo M. Gedminas.
Žmonėms reikia specialistų
Jis pridūrė, kad gyvybiškai svarbus ir konsultacinės poliklinikos darbas. „Girdėdavau atsiliepimus, kaip galima uždaryti chirurgijos skyrių. Tai ne chirurgijos skyriaus reikia žmogui, o specialistų, pas kuriuos galėtų ateiti čia ir dabar, kad nereikėtų dėl reumatologo, nefrologo konsultacijos važiuoti į Šiaulius. Tuos specialistus reikia prisikviesti čia.
Mes neturime prabangos sustabdyti sveikatos sistemos, pastatyti naujų pastatų, suprojektuoti naujų dalykų, reiškia, kad lėktuvą reikia tvarkyti beskrendant, po truputį, po vieną puzlės dėlionę“, – pastebėjo M. Gedminas.
Jis akcentavo, kad bet kokios reformos esmė yra žmonės ir jų kompetencijos: „Investicija į žmones veikia kaip medicininė intervencija. Reikalavimai turi būti pritaikyti ląstelėms, audiniams ir organams, o ne siauriems politiniams interesams.“
Viceministrė: „Man vienodai, mes patinkame jums ar ne“
Portalas tv3.lt primena, kad vos dar tik prasidėjus kalboms apie laukiančią reformą iš dalies sistemos dalyvių pasigirdo nemažai kritikos, esą taip bus tik dar sumažintas paslaugų prieinamumas rajonuose.
Paklausus, kodėl, ministerijos manymu, ši reforma yra gera, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pabrėžė, kad ji nėra nei amerikietiška, nei skandinaviška, nei meksikietiška, slovėniška ar dar kažkokia kitokia reforma.
„Ji yra Lietuvos reforma, kurią mes, sveikatos politikos formuotojai, nežinau, jums patinkam ar nepatinkam, man vienodai, garbės žodis, [darome]. (...) Nes politikos formavimas, mes žinome, kaip jis daromas teoriškai, kadangi svarbu žiūrėti į kitas valstybes, kokie pavyzdžiai, kokie geri dalykai ir tada pritaikyti prie savo valstybės, taip pat pasižiūrėti mokslo įrodymus, kaip mūsų socialiniai partneriai visa tai priima ir kaip mes esame politiškai pasiruošę, kiek turime politinės valios vieną ar kitą dalyką padaryti.
Jaučiu, kad mūsų sveikatos sistemos vadovai ir darbuotojai labai to nesupranta, nes tikriausiai jie nesimokė viešosios politikos formavimo pagrindų. Mes savo reformą taip ir suformavome – atsižvelgdami į tarptautinę patirtį, mokslo įrodymais grįstus dalykus, Europos Komisijos (EK) rekomendacijas, taip pat – ką mano socialiniai partneriai, kurių yra net 140.
Tai – medikų organizacijos, 100 yra pacientų organizacijų ir 25 organizacijų organizacijos. Visi tarpusavyje susipjovę, nesusitaria, visi mums žeria tik kritiką, jokio konstruktyvaus mąstymo nėra, visi kovoja, kovoja, kovoja už save, o politikos formavimas jiems dzin“, – diskusijos metu pasisakė viceministrė.
D. Jankauskienės teigimu, pasiūlytas dabartinis variantas visiems, išskyrus Lietuvą, patinka.
„Ką tik gavome EK vertinimą pagal reformų darbotvarkes, kurias jie daro kiekvienais metais. (...) Vertinimas yra super pozityvus, pirmą kartą gyvenime Lietuva, pasakyta, kad padarytas reikšmingas proveržis. Tai ką jūs besakytumėte, nes kodėl sakau, kad man vienodai, nes tikrai žinau, kad tai, ką darome, yra gerai, tikrai žinau, kad dirbame juodai ir tikrai žinau, kad esame vertinami tų, kurie supranta. O pasipriešinimas yra natūralus pokyčių valdymo dalykas, visi tą žinome. Bet jums garantuoju, kad pasipriešinimas labai ženkliai sumažės“, – tvirtino ji.
Mato perteklinius reikalavimus
Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pirmininkas, Pakruojo rajono ligoninės direktorius Vygantas Sudaris portalui tv3.lt tikino, kad niekas su ministerija ir reforma nekariauja.
„Tiesiog pasakome, kur yra tikimybė, kad kas nors gali neįvykti. Išsakome savo nuomonę, o jei ji priimama kaip kariavimo epizodas, tai mums labai gaila. Jei kalbame, bendradarbiaujame ir bandome diskutuoti, tai tą daryti reikia ne į vieną pusę. Priešingai nei ministerija, nesame tokie, kad sakytume, jog esame visapusiškai teisūs. Mes norime diskutuoti ir tiek“, – komentavo jis.
Paklaustas, kaip vis tik sekasi bendradarbiauti, pašnekovas teigė, kad kiek teisės aktų pakeitimų pasiūlymų siųsta, nė vienas nepraėjo.
Pasak V. Sudario tokie reikalavimai, kad reikia būtinai turėti intensyviąją terapiją, gydytojams būti baigus labai daug valandų trunkančius intensyvios terapijos kursus, yra pertekliniai.
„Taip pat ruošiamas Vyriausybės nutarimas, kur aiškiai matomas paslaugų ribojimas. Norima, kad dalis atsisakytų chirurgijos stacionaro ir vystytų dienos chirurgiją. Bet tada jau paslaugų skaičius apribotas, esi nebe daugiaprofilinė ligoninė ir tau nieko nebeduos, o ir dienos chirurgijos galimai neleis vystyti. Tai yra prieštaravimai, kuriuos bandėme sakyti, bet gal jiems atrodo kitaip.
Pavyzdžiui, sakoma, kad visur leidžiama plėtoti dienos chirurgiją, bet net jei tą norėtume daryti Pakruojo ligoninėje, mums bado tą patį Vyriausybės nutarimą ir sako, kad negalima, yra tam tikras paslaugų vartojimo mastas, jo jau užtenka“, – dėstė V. Sudaris.
Taip jis pastebėjo, kad jau ir dabar sunku rasti specialistų, mat juos reikia pritraukti, o iš kažkur nutraukti. „Džiugu, kad Joniškis turi susirinkęs skubios medicinos gydytojų komandą, bet jie jų turi nutraukę iš vienos ligoninės. O iš kur mums nutraukti? Panevėžyje gal vienas yra likęs, dar gal Šiauliuose, o kitur nėra. Tai pavyzdys yra geras, bet juo pasekti mums misija neįmanoma“, – konstatavo Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas.
