Atlikusi tyrimą, Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė nustatė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Kauno ir Šiaulių tardymo izoliatoriuose dar nenuteisti ir nepripažinti padariusiais nusikaltimą asmenys laikomi žmogaus teisių standartų neatitinkančiomis sąlygomis. Todėl ji paragino teisingumo ministeriją, Kalėjimų departamentą kartu su Generaline prokuratūra ir Teisėjų taryba imtis priemonių ir iš esmės spręsti įsisenėjusią izoliatorių-kalėjimų perpildymo problemą.
Esamas problemas kontrolierė siūlo spręsti taikant alternatyvias suėmimui priemones. „Susidariusią padėtį siūlau spręsti peržiūrint kardomojo kalinimo taikymo praktiką ir galimybes dažniau naudoti suėmimo alternatyvas tokias kaip namų areštas, užstatas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir panašiai. Šios alternatyvios suėmimui priemonės galėtų padėti sumažinti šalies tardymo izoliatoriuose esančių įtariamųjų skaičių, o tai leistų pagerinti esamą padėtį ir užbėgti už akių galimiems skundams ir žmogaus teisių pažeidimų pripažinimui Europos žmogaus teisių teisme“, – teigia A. Radzevičiūtė.
Ji siūlo atsakingoms valstybės institucijoms inicijuoti tyrimą ir nustatyti tardymo izoliatorių perpildymo priežastis ir galimus sprendimo būdus. Pasak jos, svarbu išskirti atskiras tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų grupes, išsiaiškinti jų laikymo tardymo izoliatoriuose pagrindą ir trukmę bei spręsti, kokių veiksmingų priemonių galima imtis, kad būtų sumažintas jų skaičius ir/ar sutrumpintas suėmimo laikas. Būtina įvertinti, ar visais atvejais suėmimas yra pagrįstas (ar prokurorai, prašantys suėmimo, pateikia pakankamus įrodymus suėmimo pagrindui pagrįsti, ar teismas išsamiai juos įvertina ir pan., ar prieš jį skiriant įvertinamos visos alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybės.
Atliktas tyrimas atskleidė tendenciją, kad Lietuvos tardymo izoliatoriuose – kalėjimuose (TI-K) laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skaičius nuo 2004 m. nuolat auga, o šių įstaigų perpildymo problema metai iš metų vis aštrėja. Kalėjimų departamento 2007 m. duomenimis, Kauno TI yra 239 vietos, Lukiškių – 848, o Šiaulių – 382. 2008 m. pradžioje Kauno TI buvo perpildytas 20 proc., Lukiškių – 34 proc., o Šiaulių – net 44 proc., o jau tų pačių metų (2008) pabaigoje Kauno TI perpildymas siekė 58 proc., Šiaulių – 65 proc., o Lukiškių – 19 proc. Nors prieš metus (2007 m.) Kauno TI buvo perpildytas 15 proc., Lukiškių – 16 proc., o Šiaulių – 37 proc.
Pasak A.Radzevičiūtės, perpildytose įkalinimo įstaigose izoliuotiems asmenimis tenka gyventi nehigieniškomis gyvenimo sąlygomis, jiems nuolat stinga privatumo (net ir naudojantis sanitariniais įrengimais), stokojama veiklos už kameros ribų, sveikatos priežiūros tarnyboms tenka per didelis darbo krūvis, didėja įtampa, todėl dažnėja smurto tarp kalinių ir kalinių bei personalo atvejų. Dėl įkalinimo įstaigų perpildymo kyla pavojus įstaigų personalui ir gali paskatinti žmogaus teisių pažeidimų, smurto ir užkrečiamų ligų protrūkių. Gali susidaryti tokios laikymo sąlygos, kurios lemtų nežmonišką ir žeminantį elgesį su kaliniais bei nepriimtinas pareigūnų darbo sąlygas.
Seimo kontrolierė konstatuoja faktą, kad nors Kalėjimų departamentas ir buvo informavęs apie planus iki 2008 m. pabaigos baigti tam tikrų laisvės atėmimo vietų atnaujinimą ar statybą ir taip išspręsti tardymo izoliatorių perpildymo problemą, bet nė vienas iš numatytų projektų nebuvo iki galo įgyvendintas, o suimtųjų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygos buvo pagerintos tik iš dalies. Visi tardymo izoliatoriai perpildomi vis labiau, Lukiškių TI ir Šiaulių TI kalinamieji priversti gyventi ne tik perpildytose, bet ir kitų higienos normų neatitinkančiose, avarinės būklės kamerose, o Kauno TI kalinamiesiems neretai po keletą parų tenka miegoti ant grindų, neturint nei vietos prie stalo, nei spintelės savo daiktams.
Lukiškių ir Šiaulių TI vis dar yra dar kamerų, kuriose tualetas nėra tinkamai atskirtas nuo bendrosios patalpos. Nepaisant visų Lietuvai Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) pateiktų rekomendacijų, kalinamieji iki šiol kamerose praleidžia po 23 valandas per dieną, neturėdami galimybės dirbti, mokytis ar užsiimti prasminga veikla už kameros ribų.
„Vertinant dabartinę finansinę valstybės padėtį, galima prognozuoti, kad Lukiškių TI-K iš Vilniaus miesto centrinės dalies 2011 m. nebus iškeltas, o Laisvės atėmimo vietų ligoninė, kurios perkėlimas vykdomas jau dešimt metų, į Pravieniškių gydymo ir pataisos namus nebus iškelta net ir 2010 m., todėl reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad suimtųjų gyvenimo sąlygos atitiktų Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatas ir būtų įgyvendinti Lietuvai skirtos Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą siūlymai“, – susidariusią padėtį paaiškino A. Radzevičiūtė.
Kalėjimų departamentui Įkalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo 2004–2009 programai kitais metais skirta 16 mln. 420 tūkst. litų, o tai keletą kartų mažiau nei reikėtų.
