Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovas Romas Valentukevičius ragina aiškiai reglamentuoti dirbtinio apvaisinimo sąlygas bei finansavimo galimybes.
"Per beveik dešimtmetį visi parengti dirbtinį apvaisinimą reglamentuojantys įstatymai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patyrė nesėkmę, nepaisant to, kad jau seniai kalbama apie tokio įstatymo būtinumą. Šiuo metu dirbtinį apvaisinimą Lietuvoje reglamentuoja 1999 m. priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame nustatytos dirbtinio apvaisinimo sąlygos, būdai ir principai neatitinka šiandienos padėties ir yra beviltiškai pasenę", - pranešime spaudai yra cituojamas Seimo kontrolierius.
R.Valentukevičius rekomenduoja sveikatos apsaugos ministrui Algiui Čaplikui išanalizuoti su dirbtiniu apvaisinimu susijusias Lietuvos gyventojų problemas ir kuo skubiau teikti pasiūlymus.
Pasak R.Valentukevičiaus, nors 2001 metų Civilinis kodeksas reglamentuoja, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką turi numatyti įstatymai, jie, anot Seimo kontrolieriaus, iki šiol nebuvo parengti.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovui nerimą kelia ir neišspręsti dirbtinio apvaisinimo finansavimo klausimai.
"Sveikatos priežiūros įstaigos turi licencijas teikti dirbtinio apvaisinimo paslaugas, tačiau piliečiai ir visuomeninės organizacijos prašo kompensuoti išlaidas už apvaisinimo procedūras ir vaistus. Ir tai natūralu, nes nevaisingumu sergantys Lietuvos gyventojai yra tokie pat mokesčių mokėtojai, kaip ir sergantys kitomis ligomis", - susidariusią padėtį komentuoja R.Valentukevičius.
Dirbtinio apvaisinimo paslaugas Lietuvoje tiekia tik privačios sveikatos priežiūros įstaigos, kurios nėra sudariusios sutarčių su ligonių kasomis. Lietuva ir Latvija yra vienintelės ES šalys, kuriose nekompensuojami nei vaistai, nei gydymas nuo nevaisingumo, nors nevaisingumas šalyje siekia daugiau nei 10 proc.
Be to, Lietuvoje neleidžiama su dirbtiniu apvaisinimu susijusi spermos, kiaušialąsčių ir embrionų donorystė.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje gali būti apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų skaičius išauga apie 2 tūkst., tačiau tyrimai atliekami tik apie 43 proc. nevaisingų šeimų, 24 proc. ieško specializuotos pagalbos ir tik apie 2 proc. siekia dirbtinio apvaisinimo. Oficialaus nevaisingumo registro Lietuvoje iki šiol nėra.
Nuo pirmojo vaiko iš mėgintuvėlio gimimo 1978 metais pasaulį išvydo per milijoną tokių vaikų. Statistikos duomenimis, Skandinavijos šalyse po dirbtinio apvaisinimo procedūros yra gimę apie 1 proc. kūdikių, Nyderlanduose - 4 proc., Danijoje - 5 proc. Kai kurie iš jų jau gimdo savo vaikus.
