Mobingas - rafinuotas susidorojimas
Docentės dr. Jolitos Vveinhardt teigimu, mobingas yra vienas iš stresą sukeliančių veiksnių. Jo šaknys glūdi gamtoje - gyvūnai susimoko ir iš savo bandos išstumia gaujos narį. Vėliau mobingo terminas buvo perkeltas į mokinių tarpusavio santykius, o galiausiai - į darbuotojų tarpusavio santykius.
Įdomu tai, kad mobingą patiria 69,9 proc. darbuotojų, kurie turi aukštąjį išsilavinimą. Dėl šios priežasties mobingas yra vadinamas rafinuotu susidorojimu. Docentės teigimu, amžiaus prasme rizikos zona prasideda 21 - 30 metų amžiaus darbuotojų tarpe, o pavojingiausias amžius yra 31 - 50 metų. Panaši situacija ir su darbo stažu – pavojingiausia karjeros pradžia ir, ypač, ketvirtieji - septintieji karjeros metai. Tai reiškia, kad tuomet darbuotojas jau pakankamai išmano savo darbą, todėl jam atsiranda galimybė kilti karjeros laiptais, tai reiškia „pastumti“ kažką kitą, kovoti, konkuruoti.
Docentės teigimu, tiek vyrai, tiek moterys mobingą patiria praktiškai vienodai, tačiau vyrai apie tai nėra linkę kalbėti – jausti spaudimą iš kolegų jie laiko nelabai vyrišku dalyku. Analizuojant privatų ir valstybinį sektorius skirtumas yra taip pat labai nedidelis.
Didžiausi smurtautojai – vadovai ir bendradarbiai
Mobingo veiksmų specifika Lietuvoje yra įvairialypė. Anot J. Vveinhardt, tai gali būti darbas išskirtinai savaitgaliais ir švenčių dienomis, sergant „už akių“ sumažintos pareigos, prašymas atlikti svetimą darbą arba teikti asmenines paslaugas vadovui – paslaugų būna labai įvairių, pavyzdžiui, vedžioti vadovo šunį,. Pasitaiko, kad nepageidaujamą kolegą bandoma „išvyti“ kraštutiniais metodais. Lietuvoje būta net tokių situacijų kaip turto sugadinimas (pavyzdžiui, automobilis perbrauktas raktu), grasinimai peiliu, fizinis neįleidimas į darbovietę, pasikartojantis fizinis smurtas ir pan.
Darbuotoją dažniausiai „puola“ vadovas ir bendradarbiai. Tokiu atveju kyla klausimas - į ką derėtų kreiptis pagalbos? Tyrimų duomenimis, stresą darbe patiriantis žmogus, pirmiausia pasipasakoja šeimos nariams ir artimiems draugams, bet ne bendradarbiams.
Didžiausia streso rizika - gydymo ir švietimo įstaigose
Higienos instituto Tyrimų ir technologijų vertinimo skyriaus vedėjos dr. Birutės Pajarskienės teigimu, kitas stresą darbe sukeliančių veiksnių, kuris sukelia psichologines traumas, yra psichologinis smurtas. Jos teigimu, psichologinis smurtas iš visų streso veiksnių turi didžiausią poveikį žmonių sveikatai. Sektoriai, kuriuose didžiausia streso rizika, yra gydymo ir švietimo įstaigos. Tačiau priešingai nei mobingo atveju, 70 proc. atvejų psichologinį smurtą gydytojams sukelia įstaigose nedirbantys asmenys, tai reiškia pacientai ir jų artimieji. Daktarė B. Pajarskienė išskiria veiksnius, sudarančius galimybes patirti smurtą darbe. Tai vadovo paramos stoka, dideli emociniai reikalavimai, prasta vadovavimo kokybė, teisingumo stygius darbo vietose, darbo – šeimos konfliktas (tai ypatingai jaučia mažamečius vaikus auginančios šeimos), greitas darbo tempas. Ką reikėtų padaryti darbo vietoje, siekiant sumažinti smurto riziką? Tai rizikos veiksnius apversti iš kitos pusės, pozityviąja prasme – vadovavimo stilius, vadovo įtaka yra labai svarbūs veiksniai. Tačiau tuo atveju, kai vadovas irgi prisideda prie mobingo, nelieka nieko kito kaip iškelti baudžiamąją atsakomybę.
Streso vertinimas – subjektyvus kriterijus
Nepaisant mobingo ir psichologinio smurto paplitimo, teismų praktikos pavyzdžių, susijusių išimtinai su stresu ar mobingu, Lietuvoje rasti praktiškai neįmanoma. Taip yra todėl, kad streso vertinimas iš esmės yra subjektyvus kriterijus.
Advokato Manto Mikalopo teigimu, vertinant stresą darbe, reikėtų išskirti stresą, kuris yra nuolatos: darbdavys neužtikrina, kad tas stresas būtų pašalintas ir žino, jog egzistuoja tam tikros sąlygos bei darbuotojai jaučia stresą. Antras tipas yra, kai daromas tiesioginis spaudimas darbuotojui išeiti iš darbo, darbuotojas yra engiamas. Kai darbuotojas jau išeina iš darbo arba yra ne savo valia atleidžiamas, kyla klausimas, kaip kompensuoti jo patirtą stresą.
Be to, darbuotojas nėra atribotas nuo savo asmeninių aplinkybių. Pavyzdžiui, pasitaiko situacijų, kad tuo metu, kai darbuotojas buvo atleidžiamas iš darbo, jis skyrėsi su sutuoktiniu, buvo sudaužytas jo automobilis ar pan. Tokiu atveju kyla klausimas, ar stresą sukelia darbdavys ir atleidimas, ar asmeninės aplinkybės. Tada svarbu, kaip priežastiniu ryšiu darbuotojas įrodo, kad stresą lėmė būtent neteisėtas atleidimas, o ne asmeninės aplinkybės.
Stresą darbe galima valdyti
Tuo tarpu Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra skatina ne kreiptis į teismines institucijas, bet išmokti sėkmingai valdyti ir mažinti stresą bei psichosocialinę riziką darbe. Kampanijos atstovų teigimu, su darbu susijusį stresą ir psichosocialinę riziką galima sėkmingai įvertinti ir valdyti taip, kaip bet kurią kitą darbuotojų saugos ar sveikatos problemą. Tuo tikslu Lietuvoje pradedama kampanija „Saugiose darbo vietose stresas yra valdomas“. Saugių darbo vietų kampanijose gali dalyvauti visi žmonės ir organizacijos. Kampanija „Saugiose darbo vietose stresas yra valdomas“ truks dvejus metus, joje dalyvaus šimtai organizacijų iš visos Europos ir jos metu bus vykdoma įvairi veikla, pvz., mokymų sesijos, konferencijos ir praktiniai seminarai, plakatų, filmų ir fotografijų konkursai, viktorinos, pasiūlymų teikimo schemų kūrimas, reklamos kampanijos ir spaudos konferencijos. Vienas svarbiausių planuojamų kampanijos renginių − Europos geros praktikos apdovanojimų konkursas.
