Prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, kur vykdomi archeologiniai kasinėjimai žydų kapinių riboms nustatyti, rabinui užpuolus fotografą policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Kaip BNS pranešė Vilniaus 1-ajame policijos komisariate, tyrimas pradėtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Ketvirtadienio rytą vaizdo naujienų agentūros „News Bridgepix“ fotografui su kolega iš Izraelio atėjus į kasinėjimų vietą, lietuvį užpuolė kasinėjimus stebintis rabinas. Jis pargriovė fotografą ir laikė jį prispaudęs prie žemės, taip pat sugadino jo fotoaparatą.
Po incidento į įvykio vietą atvyko policija, tačiau rabino ten neberado.
„New Bridgepix“ prodiuseris Liutauras Strimaitis BNS penktadienį sakė, jog agentūra tariasi su teisininkais ir ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl trukdymų žiniasklaidos darbui Lietuvoje bei siekti, kad rabinas, kuris esą yra išvykęs iš Lietuvos, būtų iškviestas į apklausą.
„Mes esame žiniasklaidos įmonė ir kreipsimės dėl to, kad trukdomas žiniasklaidos darbas Lietuvoje. Situacija labai paprasta, buvo du fotografai - vienas iš Izraelio atvykęs, vienas mūsiškis. Fotografai dirbo savo darbą, vienas buvo truputį arčiau, tai ant jo ir puolė, jis traukėsi ir peržengė, matyt, kažkokią „Stop“ juostą, kuri neturi jokių teisinių galių. Žydai kalba apie kažkokias akreditacijas, bet mes esame žiniasklaidos įmonė ir kokios specialios akreditacijos gali būti Lietuvos teritorijoje“, - pasakojo L.Strimaitis.
Pasak jo, rabinas kumščiu smogė fotografui į veidą, jį spardė. Policijai, anot L.Strimaičio, yra pateiktos medicininės ekspertizės išvados, kad fotografui buvo sutrikdyta sveikata - ant veido yra kraujosruvos.
Tuo tarpu Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius BNS sakė, jog rabino veiksmai buvo instinktyvi reakcija, o „be žmogaus sutikimo kišti fotoaparatą jam į veidą yra didelis pažeidimas“.
„Aš asmeniškai nemačiau, dėl to galiu kalbėti iš nuogirdų. Dieną prieš tai aš buvau tenai ir mačiau 20 žurnalistų, kurie stovėjo už „Stop“ juostos, fotografavo ir jokios neigiamos rabinų reakcijos nebuvo. Aš suprantu, kad vakar buvo du žmonės, kurie neturėjo skiriamųjų ženklų, kad jie yra žurnalistai, jie kirto „Stop“ juostą, pažeidė, kiek aš suprantu, vieną iš kertinių Konstitucijos principų, kad žmogus turi teisę į savo atvaizdą. Aš suprantu, kad žmogus išėjęs iš palapinės tiesiog sureagavo instinktyviai“, - aiškino S.Gurevičius.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius BNS sakė, jog tokias reakcijas teisinti impulsais ir instinktais yra nemoralu.
„(Rabino veiksmus - BNS) vertinu vienareikšmiškai blogai. Tikiuosi, kad teisėsaugos pareigūnai atsakingai įvertins šį incidentą. Išpuolis prieš žurnalistą yra išpuolis prieš visuomenę. Tokioje situacijoje reikia ne teisintis, o atsiprašyti, atsilyginti ir taisytis“, - konstatavo D.Radzevičius.
Trečiadienį sostinės centre archeologai pradėjo tyrimus, kuriais siekiama papildyti Izraelio geofizikų surinktą medžiagą ir tiksliai pasakyti, kurioje vietoje Vilniaus centre buvo žydų kapinės.
Kasinėjimus atlieka Lietuvos archeologai, prižiūrimi Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto deleguotų rabinų bei Izraelio geofizikų, prieš mėnesį baigusių žvalgyti teritoriją savo prietaisais.
Izraelio kompanija „Geotec“, dalyvaujant Lietuvos geologijos tarnybai (LGT), geofizinius tyrimus galimoje žydų kapinių teritorijoje baigė liepos pradžioje. Tyrimus, kurių vertė - daugiau kaip 350 tūkst. litų, finansavo Lietuvos Vyriausybė.
Tikimasi, kad rugpjūčio viduryje, atsižvelgusi į geofizinių tyrimų ir archeologinių kasinėjimų rezultatus, „Geotec“ pateiks išvadas apie Šnipiškių žydų kapinių ribas LGT, kuri, Lietuvos Vyriausybės įgaliota, gegužės mėnesį pasirašė sutartį su „Geotec“ dėl šių darbų atlikimo.
Tyrimai turėtų atskleisti, ar prabangūs apartamentai Neries krantinėje pastatyti ant buvusių žydų kapinių. Tuo įsitikinę žydai dar vykstant statybos darbams nepasitenkinimą galimai niekinamomis kapinėmis reiškė tarptautiniu mastu.
Vasario pabaigoje JAV Kongreso Užsienio reikalų komitetas dėl šių statybų priėmė rezoliuciją, kurioje kritiškai vertinamas Lietuvos neveiklumas ir nesugebėjimas saugoti istorinės atminties objektų.
Ginčai, kurioje vietoje veikė 19 amžiaus viduryje uždarytos žydų kapinės, tęsiasi nuo 2005 metų, kai JAV žydų bendruomenės atstovai pasipiktino, jog buvusių žydų kapinių vietoje gali būti vykdomos statybos.
Komercinį ir apartamentų pastatą Neries krantinėje statę verslininkai teigia, kad pastatas išdygo ne buvusių žydų kapinių teritorijoje. Tačiau Lietuvos istorijos instituto pateiktas žemėlapis rodo, kad statybos vyko ir galimai buvusioje žydų kapinių teritorijoje.
Žydų kapinės, kurių ribas dabar bandoma nustatyti, Vilniaus centre veikė nuo 16 amžiaus. Jos uždarytos 19 amžiuje, o žydų bendruomenė už tai gavo finansinę kompensaciją iš tuometinės Rusijos caro administracijos.
