Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas atmetė parlamentaro, Tautos prisikėlimo partijos nario Roko Žilinsko prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo Seime.
Teisėjas Gintaras Dzedulionis teigė iš Seimo išreikalavęs visus protokolus ir kitus dokumentus, susijusius su R.Žilinsko teisinio imuniteto panaikinimu.
Teismo nutartyje, teigiama, kad Seimo nariai žinojo, kad balsuoja alternatyviai ir kad viena iš alternatyvų yra siūlymas patraukti R.Žilinską baudžiamojon atsakomybėn. „Balsuodami Seimo nariai išsakė savo valią“, - nusprendė teisėjas.
Todėl, jo teigimu, nėra pagrindo kreiptis į KT.
Seimo nario advokatai tvirtino, kad panaikinant R.Žilinsko neliečiamybę nepaisyta Seimo Statuto normų. Gynėjai pageidavo, kad KT išaiškintų, ar tokiu būdu nebuvo pažeisti Konstitucijos 62, 69 ir 76 straipsniai, reglamentuojantys Seimo nario statusą ir įstatymų priėmimo tvarką.
Anot gynėjų, kai gruodžio pradžioje Seimo laikinoji komisija, kurios užduotis buvo pateikti išvadą, ar galima traukti R.Žilinską baudžiamojon atsakomybėn, pateikė buvusiam žinių vedėjui palankų verdiktą, Seime turėjo būti sudaryta nauja komisija, kuri spręstų, kaip toliau elgtis su parlamentaru.
Seimo Statute nėra numatyta, kaip elgtis, jei Seimas nepritaria komisijos siūlymui neliečiamybės nenaikinti. Anot gynėjų, naujai sudaryta komisija ir turėjo aiškintis, kaip elgtis tokiu atveju.
Prokurorė Lilija Balaišienė penktadienį per teismo posėdį pareiškė, kad politiko prašymas nepagrįstas, o jis siekia tokiu būdu vilkinti procesą.
R.Žilinskas teisinę neliečiamybę buvo įgijęs po Seimo rinkimų, todėl teismo procesas keliems mėnesiams buvo sustojęs. Tuomet Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas ir prokurorai pateikė prašymą, kad parlamentaro neliečiamumas būtų panaikintas.
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas Seimui prašymą leisti traukti Tautos prisikėlimo partijos atstovą baudžiamojon atsakomybėn pateikė praėjusių metų lapkričio pabaigoje. Po jo kreipimosi buvo sudaryta komisija, sprendusi, ar reikėtų patenkinti teisėsaugininkų prašymą.
Komisijos išvados R.Žilinskui buvo palankios. Tuomet komisijos vadovas konservatorius Vidmantas Žiemelis tvirtino nematąs pagrindo leisti patraukti buvusį žurnalistą baudžiamojon atsakomybėn.
Tačiau Seimas atmetė Seimo komisijos parengtą rezoliuciją, kuria siūlyta nesutikti, kad R.Žilinskas būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Seimo Statute nėra numatyta, kaip elgtis, jei Seimas nepritaria komisijos siūlymui neliečiamybės nenaikinti.
Iškilus kolizijai, buvo kreiptasi Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Pastaroji pasiūlė dėl rezoliucijos apsispręsti alternatyviai balsuojant - jei pasisakiusių prieš būtų daugiau kaip pusė Seimo narių, laikyti, jog Seimo nario neliečiamybė panaikinta.
Po šio balsavimo R.Žilinską teisinė neliečiamybė buvo panaikinta.
Buvęs LNK Žinių vedėjas R.Žilinskas ir jo draugas M.Gurskis kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu, septynių policijos pareigūnų įžeidimu ir pasipriešinimu jiems.
Už tokią veiką gresia iki trejų metų nelaisvės.
2007 metų gruodžio 4-ąją R.Žilinskas su M.Gurskiu įsivėlė į konfliktą su taksi vairuotoju Olegu Chatkevičiumi.
Iškvietęs policijos pareigūnus taksistas tvirtino, kad iš sostinės senamiesčio į Žolyno gatvę vykę du neblaivūs vyrai esą atsisakė mokėti 40 litų už kelionę ir ėmė jį užgaulioti.
Bylos duomenimis, taksi keleiviai necenzūriniais žodžiais iškeikė ir į iškvietimą atvykusius policininkus. Po to R.Žilinskas ir M.Gurskis buvo nuvežti į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą.
Kadangi atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį, R.Žilinsko girtumas nustatytas Vilniaus priklausomybės ligų centre. Jo kraujyje rasta 2,48 promilės alkoholio.
