Pasak Teisingumo ministerijos, šiuo metu asmens duomenų apsauga reglamentuota taip, kad šią informaciją nei tvarkyti, nei naudoti nėra patogu dėl pernelyg didelių ribojimų saugumo tikslais. Todėl ministras Remigijus Šimašius siūlo subalansuoti duomenų naudojimo patogumą ir saugumo užtikrinimą – siūloma, kad asmuo turėtų galimybę prisijungti prie registro internetu ir, autorizavęs save elektroniniu būdu, galėtų gauti visą reikalingą informaciją.
„Gauname nemažai skundų, kad asmenims sudėtinga gauti informaciją iš registrų apie savo duomenis, taip pat, kad šie duomenys nėra prieinami ar apribotai teikiami toms institucijoms, kurioms tokios informacijos reikia jų kasdieniame darbe. Siekiant rasti balansą, parengėme įstatymo projektą, kuriuo siūlome sprendimus, leisiančius patogiau ir naudingiau, bet ne mažiau saugiai, naudoti ir valdyti asmens duomenis“, - pranešime spaudai cituojamas R. Šimašius.
Parengtame Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projekte siekiama įteisinti principą, kad visais atvejais teikiant asmens duomenis iš viešų registrų prioritetas turi būti skiriamas automatiniam asmens duomenų teikimui elektroninio ryšio priemonėmis. Tai reiškia, kad asmuo turėtų galimybę prisijungti prie registro internetu ir autorizavęs save elektroniniu būdu, galėtų gauti visą informaciją apie savo duomenis, greitai ir patogiai atsispausdinti jų išrašą bei sužinoti, kas ir kokiu tikslu naudoja šią informaciją. Šiuo metu norint tai padaryti, jam reikia kaskart keliauti į registro įstaigas, pateikinėti asmens dokumentą ir prašyti šios informacijos išrašų.
Kartu pakeitimais siūloma tobulinti ir asmens duomenų apie gaunamas ir gautas finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, tvarkymą jungtinėse duomenų bazėse. Projekte siūloma aiškiai nustatyti, kad tokias duomenų bazes valdyti galėtų ne tik bankai, kredito įstaigos ir finansų įmonės, kaip yra šiuo metu, bet ir įmonės, teikiančios Finansų įstaigų įstatyme nurodytas finansines kreditingumo vertinimo paslaugas. Taip jos galės gauti išsamią ir patikimą informaciją ar asmuo yra mokus bei pajėgus priimti įsipareigojimus. Tuo pačiu būtų geriau apsaugoti ir pačių asmenų interesai, neleidžiant šiems prisiimti daugiau įsipareigojimų nei yra pajėgūs įvykdyti.
Greta šių pakeitimų, tęsiant Saulėlydžio komisijos siūlymu atliekamą Vyriausybės institucijų pertvarką, projekte nustatoma, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taps įstaiga prie Teisingumo ministerijos, jai atskaitinga, tačiau finansuojama atskirai iš valstybės biudžeto, kad būtų užtikrintas jos nepriklausomumas ir veiklos nešališkumas. Šiuo metu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra iš valstybės biudžeto finansuojama Vyriausybės įstaiga, atskaitinga Vyriausybei.
Teisingumo ministro teigimu, parengtame projekte siūlomi pakeitimai gali būti pildomi bei koreguojami, tad laukiama tiek ekspertų, tiek visuomenės bei suinteresuotų institucijų komentarų bei pasiūlymų. Patikslintas po pastabų projektas bus teikiamas Vyriausybei svarstyti, vėliau jam turės pritarti ir Seimas. Išsamiau su projektu galima susipažinti Seimo teisės aktų projektų duomenų bazėje.