Isgamu otganizacija verta susprogdiniti kartu su visais jos nariais.

Ką jūs prašot iš tos valdžios? Jiems nusispjaut į mūsų problemas. Jie atvežti į "darbą" aiškinasi kas ir kiek dar gali mestelt bašlių, parduos viska dabar jau ir papigiai. Valstybės problemos jiems absoliučiai nerūpi. Valdžios šiuo metu Lietuvoj nėra ir iki rinkimų nebūs.

labai visi cia protingi globaline ekonomika analizuoti. Siulau dar karta paskaityti straipsni arba gerti "bilobila" jeigu taip greitai atmintis suslubuoja...

ka, Šimašiui stambus laisvosios rinkos dėsnius atitinkantis biznis algą sumažino? :)

Na, jei kalbeti apie viesuosius pirkimus, tai tur but surastume nemazai atveju, kai laimi ne privatininkai... :) Aisku, tai neturi nieko bendro su efektyvumu. Bet, kaip "teisingai" konkuruoja privatininkai, tai jus tur but irgi zinote. As asmeniskai, nors ir esu privatininkas, bet galvoju, kad privatus sektorius ir rinka turi buti leidziami tik ten, kur jie gali buti naudingesni VISUOMENEI (ne sau) nei valstybines (ar nepelno) institucijos. Aisku, labai sunku ivertinti ta naudinguma, bet galvoti, kad rinka (tai yra daugelio privaciu vienetu naturali ir neiskreipta kova del vartotojo) gali viska ispresti? Abejoju. Na, kur pas mus yra normali rinka? Prekyba (IKI, MAXIMA, NORFA)? Benzinas (Mazeikiai)? Energetika (VST, RST, Dujotekana ir pan.). Visur korporacijos, kurios mazuosius privatininkus dusina ir diktuoja savo taisykles. Na, nebent kirpykos, gal stomatologai. Dar turguje kazkiek gali pasidereti, bet tik pries jam uzsidarant, kai pardavejai nori greiciau baigti... Na, gal kiek perdedu. Dar yra maitinimo paslaugos, turizmas ir pan. Bet visose srityse, kur sukasi dideli pinigai - jokios rinkos. Ir ne tik pas mus, o visame pasulyje.

2 moto

Jeigu manote , kad valstybė (tiksliau - valstybės vardu veikiantys valdininkai)
gali lygiomis sąlygomis konkuruoti su privačiu kapitalu ...
Gal duotumėte BENT VIENĄ PAVYZDĮ , kai tokia konkurencija baigėsi valstybinės įmonės pergale ?
Valstybė savo esme nėra pelno siekianti organizacija .
Vertėtų nors kokią nors mokslinio populiarinimo brošiūrėlę pasiskaityti ...

Taip, nėra aišku, ar libertariniai patarimai yra naudingi visai ekonomikai ir visam laikui, bet viena yra aišku: jie yra labai naudingi pasiturinčiai klasei, bent jau darbuotojų atžvilgiu. Tam ir reikia visiško privatizavimo (kad vyriausybė nepasiūlyto geriau apmokamo darbo), mažesnių mokesčių investicijų pelnams (kad būtų lengviau pinigus daryti "iš oro" nei dirbti), kuo mažesnių socialinių garantijų (kad liaudis žinotų tik atkaklų darbą didesniems ponams). Labai patogu, kai infliacija atseit kyla iš didesnių atlyginimų, o ne iš "investicijų" pelnų kurių nėra kur dėti.

ANONSAS: KITĄ SAVAITĘ LYGOS TINKLAPYJE SKAITYKITE
2008 07 18

Nepriklausoma ekspertė, Ekonomikos mokslų daktarė, docentė
M. Rastenytė:PIGIAUSIAS PRODUKTAS PARDUODAMAS BRANGIAI
2008 07 22

Nepriklausoma ekspertė,Ekon. m. dr., doc. M. Rastenytė: AR GALI LAISVAI DISPONUOTI NUOSAVU TURTU?
2008 07 23

Nepriklausoma ekspertė Ekon. m. dr., doc. M. Rastenytė: AR NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTIS IŠEITIS IŠ PADĖTIES
2008 07 24

Kai kurie p.Šimašiaus teiginiai skamba gana gražiai. Pav., "Aš išskirčiau čia ir darbo santykių perteklinį reguliavimą..." Jei kalbėti "nevyniojant į vatą" iš krizinių situacijų (nedidelių), kai sumažėja gyventojų perkamoji galia ir auga infliacija, galima išeiti mažinant gamybos sąnaudas. Didžioji šių sąnaudų dalis - darbo jėga. Sumažinti darbuotojų atlyginimus negalima, o jei ir būtų galima, tai gali sumažėti dirbančiųjų motyvacija. Todėl įsijungia "rinkos saviregulaicijos mechanizmai", o tiksliau atleidžiame darbuotojus. Tada padidėja nedarbo lygis ir atsiranda geresnė galimybė nusisamdyti tuos pačius darbuotojus už mažesnį atlyginimą, bet jau su didesne motyvacija. Už rinkos mechanizmų paprasčiausiai slepiasi nedarbo baimė.

Pinočetas, ekonomikos burtininkas... Taip, Čilė buvo bene pirmoji "Čikagos berniukų" laboratorija. Ir Pinočetui reikėjo viso dešimtmečio kad ekonomika "nuostabiai" atrodytų - ilgiau ir žymiai bjauriau nei Ruzveltui po tikrosios 30ųjų krizės. Labai diskutuotina, ką gero Čilės žmonėms ir ekonomikai padarė Pinočetas, kokie to rezultatai, kokie nuopelnai ir kokios atsakomybės jam turi tekti. Pinočetas yra vadovėlinis pavyzdys tik tokiems laisvosios rinkos institutams kaip Šimašiaus. Alternatyvai paskaitykit, pavyzdžiui, Naomi Klein "The Shock Doctrine". Pasaulis yra žymiai sudėtingesnis nei godumo teorijos.